Dar rugpjūtį Lietuvos bankas (LB) pranešė imsiąsis griežtesnių priemonių kredito unijų priežiūrai vykdyti – esą spartus jų indėlių portfelio ir turto augimas gali būti netvarus.
Pranešimą apie akylesnę kontrolę jau kitą dieną lydėjo giežtesnė ranka: vienai iš unijų buvo uždrausta teikti paskolas. LB rengia pakeitimus, o kredito unijų atstovai reiklesnei priežiūrai pritaria: ji užtikrins profesionalų darbą.
Tarp svarbiausių reikalavimų – griežtesnis vadovų vertinimas ir maksimalios paskolos vienam skolininkui skaičiavimo taisyklės. Vadovams, kurių kvalifikacija bus abejotina arba neatitiks reikalavimų, reikės laikyti egzaminą. Nuo kitų metų pradžios į didžiausios paskolos sumą vienam skolininkui kredito unijos turi įtraukti ir lėšas kredito įstaigose – bankuose ir kredito unijose.
LB Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis „Ekonomika.lt“ sakė, kad per pastaruosius metus už pažeidimus pritaikyta beveik 50 poveikio priemonių, tai esą rodo vadovų kompetencijos stoką.
„Aukščiau iškelta kvalifikacijos ir patirties kartelė, kad kredito unijų vadovai būtų išmanantys šią sritį asmenys. Tai padės užtikrinti atsakingesnį indėlininkų pinigais disponuojančių kredito unijų valdymą“ , – sakė LB Priežiūros tarnybos vadovas.
Prižiūrėti reikia naujus
Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) administracijos vadovo pavaduotoja Miglė Blažauskienė sakė pritarianti pakeitimams: jie stiprins LCKU darbą, o reiklesnė kontrolė veiksmingiau prižiūrės naujas kredito unijas. Anot jos, pati LCKU LB siūlė sugriežtinti licencijos išdavimą, padidinti minimalų besisteigiančių unijų kapitalą ir stiprinti vadovų kvalifikaciją.
„Nuvilnijus sunkmečio bangai naujų kredito unijų išdygo kaip grybų po lietaus, – sakė M. Blažauskienė. – Jau prieš metus kilo abejonių, ar jų pasirinkta agresyvi strategija, egzistavimo tikslai atitiko tikrąją kredito unijų misiją. Kredito unija steigiasi ne verslo interesams, o paprastų žmonių ir bendruomenių poreikiams tenkinti. Dėl to pateikėme siūlymą sugriežtinti kredito unijų steigimo sąlygas.“
Anot jos, unijų augimas yra planuotas ir valdomas veiklos procesas: 63 iš 76 Lietuvoje veikiančių kredito unijų, priklausančių LCKU, pačios įkūrė rizikos valdymo instrumentus.
„Įkurtas stabilizacijos ir likvidumo fondas, vykdomi nuolatiniai inspektavimai, konsultavimas, veiklos rodiklių stebėsena, konservatyvus kreditavimas, – sakė LCKU atstovė. – Unijos, kaip ir kitos organizacijos, strategiškai numato savo augimą, todėl seniausių unijų veikla kruopščiai prižiūrima dar nuo 2002 metų.“
Auga nuosekliai
Anot M. Blažauskienės, LCKU indėlių suma per du 2012 ketvirčius paaugo 4,52 proc., valdomas turtas – 5,49 proc. Nuoseklus augimas stebėtas kasmet, o nežymiam padidėjimui šiemet įtakos galėjo turėti „Snoro“ banko pasitraukimas iš rinkos.
„Kiekvienais metais augimo rodikliai svyruoja nuo 20 proc. iki 50 proc. – sakė M. Blažauskienė. – Tai normalu įvertinant, kad tik pastaruosius kelerius metus unijos įsitvirtino į 2 proc. rinkos nišą. Mūsų paslaugos reikalingos 130 tūkst. narių, todėl džiaugiamės galėdami patenkinti Lietuvos gyventojų ir smulkiojo verslo lūkesčius, ypač tai svarbu Lietuvos regionams, kur daugiausia ir veikia kredito unijos. Jos valdomos kooperatine valdymo forma, kiekvienas narys yra lygiavertis bendraturtis, turintis vienodą balsą nepriklausomai nuo turtinės padėties.“
Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ valdybos narė Eglė Petrauskienė sakė, kad unija nesipriešinanti akylesnei kontrolei, tačiau reikalavimai neturi būti pernelyg griežti – kad nesuvaržytų verslo ir neapsunkintų unijų darbo.
„Griežtinimas, tarimasis su LB vyko gal metus, ir viskas, kas nutarta, pasiekta dviejų asociacijų, LCKU ir LB, susitarimu. Manau, kad siekdamas suvaldyti finansų sistemos riziką LB priverstas imtis tokių priemonių. Unijos išaugo tiek, kad galbūt LB buvo nepasirengęs tokiam augimui“, – sakė E. Petrauskienė.
Anot jos, dėl naujų priemonių rinka bus saugesnė: unijos skolinasi ne tarpbankinėje sistemoje, o iš indėlininkų, todėl jie bus tikresni dėl savo pinigų.
„Nesakyčiau, kad augimas netvarus ir nepamatuotas. Taip atsitiko ir reikėjo imtis priemonių jam valdyti. Augimas yra, kol Skandinavijos bankai galvoja, laukia, nebūna tuščių vietų, kas nors auga, verslui reikia pinigų“, – sakė E. Petrauskienė.
Pažeidimai grėsmės nekelia
LB Priežiūros tarnybos vadovo V. Valvonio teigimu, dažniausiai pasitaiko pažeidimų, susijusių su netinkamais unijų valdymo organų sprendimais, vidaus kontrolės trūkumu ir riziką ribojančių normatyvų nevykdymu.
„Pastaruoju metu kredito unijoms pradėjus intensyviai kredituoti asocijuotus narius juridinius asmenis, nustatomi pažeidimai ir kredito rizikos valdymo srityje: kredito unijos netinkamai vertina prisiimamą riziką, nesilaiko Kredito unijų įstatymu nustatytų skolinimo apribojimų. Dėl nustatytų veiklos pažeidimų ir trūkumų jos buvo įspėtos, laikinai uždrausta teikti vieną ar kelias finansines paslaugas“, – sakė V. Valvonis.
LB Priežiūros tarnybos vadovas patikino, kad atskirų unijų problemos finansų sistemai grėsmės nekelia: jų turtas sudaro vos 2 proc. finansų sistemos turto.
Unijos sveikai sistemai
Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys įsitikinęs, kad unijoms priežiūros reikia, tačiau keliami reikalavimai turi turėti ribas. Pašnekovas retoriškai klausia, ar griežtesnės unijų kontrolės reikia LB, ar komerciniams bankams, kuriems kredito unijos jau lipa ant kulnų, – K. Kupšio teigimu, didžiausios unijos turtas prilygsta pusei mažiausio banko turto.
„Pirmiausia mes džiaugiamės, kad kredito unijos Lietuvoje vis dar egzistuoja, nors gadina nervus bankams, – sakė K.Kupšys. – Jie sprendžia bendruomenių klausimus: priimti indėlius, išduoti paskolas. Kuo daugiau bus kredito unijų, tuo sveikesnė bus mūsų sistema. Nereikia baimintis, kad jos mažos, uždaros, rūpinasi dalies narių interesais, tam jos ir skirtos. Dabar jų turime daugiau nei 70, ir ačiū Dievui, tegul jų būna ir 100, ir 500.“
Prisimindamas paskutinius pažeidimus ir taikytas poveikio priemones K. Kupšys sako, kad tai nereiškia, jog blogai veikia visa sistema, unijų verslą verslą reikia skatinti.
„Neturime tapti bankų supermarketų šalimi, taip, kaip tapome prekybos supermarketų šalimi, – sakė K. Kupšys. – Jei išliks mažos unijos, nuo to tik geriau – turėsime mažiau didelių bankų krizių, žmonės patys turi mokytis tvarkyti savo finansus. Tegul vienijasi, auga ir klesti.“
2012 m. liepos 1 dienos duomenimis, kredito unijų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis antrąjį ketvirtį šiek tiek padidėjo ir pasiekė 20,16 proc., kai normatyvas yra 13 proc. Likvidumo rodiklis siekė 50,01 proc., tačiau kelios unijos priartėjo prie minimalaus reikalaujamo normatyvo dydžio, kuris yra 30 proc.
LB siūlo Kredito unijų įstatymo pakeitimus, kuriuos, tikisi, Seimas svarstys jau rudenį: padidinti minimalius reikalavimus unijos kapitalui, pajiniams įnašams, narių skaičiui. Pataisomis būtų numatyta didesnės baudos už pažeidimus, galimybė į valdymą įtraukti ir laikinąjį atstovą, o viršijus turto ribą, kuri bus sumažinta perpus, įsteigti vidaus audito tarnybą.
Kredito unija yra finansinė institucija, teikianti paslaugas tik savo nariams. Jie sudaro fondą, iš kurio ir teikia paskolas. Iš viso Lietuvoje yra 75 kredito unijos, vienijančios apie 138 tūkst. narių, 63 iš jų priklauso LCKU. Kredito unijos priima indėlius, teikia paskolas, mokėjimo korteles, vykdo pervedimus. Pagrindinis kredito unijų ir bankų skirtumas – jos atskiros, valdomos savo narių: jie – ir klientai, ir savininkai.
Faktai: Kredito unijos
2012 m. liepos 1 d. kredito unijų turtas siekė 1,84 mlrd. litų – 30 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Trečdaliu, beveik iki 1,6 mlrd. litų, išaugo indėlių suma
Liepos 1 d. LCKU daugiausia lėšų buvo investavusi į Lietuvos vyriausybės skolos vertybinius popierius (159,6 mln. litų)
Asociacija Lietuvos kredito unijos birželį įsteigė turto valdymo įmonę UAB „LKU turto valdymas“, kuriai kredito unijos LCKU narės galės perduoti problemines paskolas
Antrąjį ketvirtį kredito unijų narių padaugėjo 4,5 tūkst.
Didžiausia kredito unija – „Vilniaus taupomoji kasa“, jos turtas sudarė 17,8 proc. visų kredito unijų turto
G. Sabaliauskaitė
