Tačiau tuo pat metu bankai vardija, kad į mažesnius miestus siunčia elektrinius autobusiukus, kuriuose galima naudotis banko paslaugomis, konsultuotis su darbuotojais. Dar kiti bankai, pavyzdžiui, „Luminor“ teigė, kad, nepaisant paslaugų prieinamumo nuotoliu, atidarė papildomą klientų konsultavimo centrą.
Ištikus kritinei situacijai – į banką be registracijos
„Luminor“ banko Mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius sakė, kad didžioji dalis gyventojų noriai naudojasi galimybėmis banko paslaugas gauti nuotoliniu būdu, tačiau spręsti kasdienės bankininkystės klausimus ar gauti finansų specialistų patarimus taupymo ar kreditavimo klausimais galima ir konsultavimo centruose.
„Juose klientus priimame su išankstine registracija arba gyvos eilės principu. Svarbu pažymėti, kad ir toliau daugiau nei 90 proc. klientų linkę spręsti klausimus nuotoliniu būdu – pradedant pokalbiais telefonu, kreipiantis įvairiais susirašinėjimo kanalais, baigiant vaizdo pokalbiais. Mes, siekdami patenkinti visų klientų poreikius, nuolat analizuojame jų srautus, atvykstančius į banko klientų aptarnavimo centrus, tad prieš kelias dienas atidarėme ir papildomą konsultavimo skyrių Vilniuje.
Be išankstinės registracijos kviečiame kreiptis dėl kritinių paslaugų – mokėjimo kortelės išdavimo, interneto bankininkystės aktyvavimo ir pan. Jeigu paslaugai suteikti reikia daugiau nei 10-15 min, pvz., klientas nori atsidaryti sąskaitą, pasikonsultuoti dėl savo verslo galimybių, rekomenduojama iš anksto rezervuoti laiką paskambinus bendruoju banko telefonu“, – komentavo banko atstovas.
Vardija paslaugas, kuriomis galima pasinaudoti nuotoliu
SEB banko Klientų aptarnavimo ir konsultacijų centro vadovas Ugnius Vipartas pasakojo, kad klientų aptarnavimo tinklą nuolat tobulina ir pertvarko reaguodamas į besikeičiančią klientų elgseną, kintančius klientų srautus ir aplinką.
„Prasidėjus COVID-19 pandemijai, klientų skaičius banko skyriuose smarkiai sumenko, tačiau ir jai rimstant toliau stebime besikeičiančius gyventojų įpročius – besilankančių skyriuje klientų sumažėjo triskart, dauguma banko paslaugomis naudojasi savarankiškai – nuotoliniu būdu.
Klientus konsultuojame atsižvelgdami į jų poreikius, o ne į vietą, kurioje klientai gyvena. Esame įgyvendinę skaitmeninio dokumentų pasirašymo projektą, todėl dabar visus reikiamus dokumentus klientai gali pasirašyti skaitmeniniu būdu ir mūsų teikiamos nuotolinės konsultacijos leidžia pasiekti klientą jo buvimo vietoje, nekviečiant jo fiziškai apsilankyti skyriaus patalpose. Daug dėmesio skiriame klientų edukacijai savarankiškai naudotis banko paslaugomis, nuotolinėmis konsultacijomis ir skaitmeniniais kanalais“, – komentavo banko atstovas.
U. Vipartas išvardijo paslaugas, kurias banko klientai gali naudotis būdami namuose:
- tapti banko klientais (naudojantis mobiliąja programėle);
- užsisakyti debeto ar kredito kortelę (naują, atnaujinamą, pergaminamą) ir gauti ją paštu namų, darbo ar bet kuriuo kitu adresu Lietuvoje ir užsienyje. Taip gauti mokėjimo kortelę yra saugu, nes ji siunčiama neaktyvinta, jos PIN kodą galima rasti interneto banke;
- atlikti įvairius mokėjimus. Net 98 proc. klientų atliekamų pinigų pervedimų vyksta interneto banke;
- pasirašyti įvairias sutartis ar dokumentus elektroniniu būdu: gauti vartojimo, būsto paskolą ir lizingą, sudaryti antros pakopos pensijų kaupimo sutartį ir stebėti kaupiamą sumą, pradėti investuoti;
- prireikus telefonu ar internetu galima atblokuoti prieigą prie interneto banko, blokuoti prarastą mokėjimo kortelę, pakeisti pinigų pervedimo ir atsiskaitymo kortele limitus;
- verslo klientai nuotoliniu būdu gali valdyti įmonės pervedimų limitus, suteikti ar panaikinti teises naujiems įmonės interneto banko naudotojams, keisti verslo kortelių funkcijas ir limitus;
- vaizdo konsultacijoje internetu klientai gali pasikonsultuoti su banko darbuotoju įvairiais finansų klausimais, sužinoti apie galimybes gauti būsto paskolą. Pastaraisiais metais jaučiamas nuolat augantis nuotolinių konsultacijų skaičius, kurioms skiriamas didelis dėmesys, todėl kartais banko skyriai gali atrodyti neva tušti, tačiau iš tiesų tuo metu vyksta suplanuotos nuotolinės konsultacijos.
Dėl tam tikrų paslaugų atvykti į banką – būtina
Tačiau U. Vipartas primena, kad ne visus bankinius reikalus galima susitvarkyti nuotoliu.
„Klientai į skyrių vis dar atvyksta tų paslaugų, kurios neteikiamos nuotoliniu būdu: atstovauti klientą pagal notaro patvirtintą įgaliojimą, konsultuotis dėl nepilnamečių klientų, paveldėjimo klausimų, atsiimti slaptažodžių generatoriaus“, – vardijo banko atstovas.
Anot jo, nuo 2022 m. lapkričio 28 d. naudotis kasdienės bankininkystės paslaugomis galima ir specialiame SEB banko elektriniame autobusiuke.
„Toks mobilus banko skyrius nuolat lankysis mažesniuose šalies miestuose ir miesteliuose, o jų gyventojai ir ten veikiančios įmonės galės gyvai naudotis kasdienės bankininkystės paslaugomis patogioje vietoje ir patogiu būdu.
Užsukti į mobilų banko skyrių bus galima be išankstinės registracijos. Autobusiuko maršrutas skelbiamas banko interneto svetainėje. Taip pat informacija apie planuojamus apsilankymus bus skelbiama per vietos savivaldybes ar seniūnijas“, – naują klientų aptarnavimo būdą pristatė U. Vipartas.
„Swedbank“ Saulius Abraškevičius irgi tikino, kad daugelį paslaugų gyventojai gali atlikti nuotoliu, pasikonsultuoti su bankų specialistais.
Tačiau banko atstovas irgi vardijo atvejus, kai klientai kviečiami atvykti tik į banko fizinius padalinius, net jei ir turi su banku sudarę galiojančią elektroninių paslaugų teikimo sutartį ir turi galiojančias tapatybės patvirtinimo priemones:
- pirma banko sąskaita negali gali būti atidaryta nuotoliniu būdu, jei klientas neatitinka visų sąlygų dėl nuotolinio sąskaitos atidarymo;
- nėra galimybės sudaryti ar pakeisti elektroninių paslaugų sutarties nuotoliniu būdu, nes klientas pageidauja didesnio nei 20 000 Eur operacijų dienos ir/ar mėnesio „Swedbank“ interneto banko limito bei neturi bankui priimtino kvalifikuoto el. parašo. Turintys kvalifikuotą el. parašą, kviečiami dalyvauti fiziškai tuomet, kai pageidauja didesnio kaip 50 000 Eur operacijų limito;
- grynųjų pinigų operacijos, jei yra viršijama mokėjimo kortelių įkainiuose nurodyta maksimali leistina grynųjų pinigų išėmimo bankomatuose ir įmokėjimo operacijoms „Swedbank“ grupės bankomatuose suma;
- priimami įpėdinių prašymai dėl palikimo išmokėjimo;
- atstovai pagal įgaliojimą, neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens globėjai ar rūpintojai įprastai aptarnaujami jiems dalyvaujant fiziškai, kadangi būtina papildomai įstatymų numatyta tvarka įsitikinti atstovo tapatybe bei patikrinti ne tik atstovavimo klientui teisę patvirtinančių dokumentų turinį, bet ir formos atitikimą teisės aktų reikalavimams;
- jeigu reikia pakeisti PIN generatorių, interneto banko naudotojo ID arba klientui neturint galimybės pakeisti Smart-ID nuotoliniu būdu.
Gyventojai skundžiasi, kad bankai tampa nepasiekiami
Portalas tv3.lt primena, kad spalį sulaukė gyventojų skundų. Žmonės piktinosi, kad vienas po kito užsidaro bankų skyriai.
Viena iš daugiau kaip 10 tūkst. Biržų gyventojų Živilė (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) skundėsi, kad mieste vienas po kito užsidaro banko skyriai.
„Prieš keletą metų Biržuose neliko „Luminor“ banko, jo klientams tenka važiuoti į Pasvalį apie 40 kilometrų. Šią vasarą užsidarė ir SEB banko skyrius. O dabar sulaukėme naujienos, kad gruodį neliks ir „Swedbank“. O šiuo banku naudojasi tikriausiai dauguma rajono gyventojų, ypač pensininkų.
Juk žmonės būtent į šio banko korteles gauna pensijas ir įvairias išmokas. Keista, kad tiek klientų turintis bankas nusprendė uždaryti savo skyrių. Žinoma, turime elektronines bankininkystes. Pati ja irgi naudojuosi, tačiau kartais būtina vykti į banko skyrių“, – sakė moteris.
Ji pateikė ir pavyzdį, kada internetu bankas paslaugos niekaip nesuteikia.
„Prieš kelis mėnesius baigėsi mano banko kortelės galiojimo laikas. Laukiau ir maniau, kad naują gausiu paštu į namus. Tačiau nesulaukusi kreipiausi į banko skyrių. Pasirodo, kad kortelę turėjau pasiimti banke.
Taigi, tikrai ne visada galima apsieiti be apsilankymo banko skyriuje. Tačiau patiems bankams tai nerūpi. „Swedbank“ iš pradžių susimažino savo patalpas, o dabar apskritai užsidaro. Matyt, nenori mokėti už pabrangusią elektrą ir šildymą. O kur mums teks vykti, irgi į Pasvalį? Ar ten banko irgi nebėra ir teks sukarti 70 kilometrų iki Panevėžio? Žmonėms iš atokesnių kaimų susidarys ir dar daugiau kilometrų. Netrukus, matyt, į bankus vyksime tik Vilniuje ir Kaune“, – piktinosi Živilė.
Ji atkreipė dėmesį, kad vizitui į banką reikia registruotis iš anksto.
„Kartais vykstu į Panevėžį apsipirkti, galėčiau juk ir į banką užsukti, tačiau, matyt, be registracijos to negalėsiu padaryti. Juk dabar vizitus į banką reikia planuoti, kaip ir pas gydytojus“, – ironizavo moteris.
Kita Biržų gyventoja Vilma tikino, kad be bankų skyrių kaip nors išsivers, naudosis elektronine bankininkyste.
„Tačiau neramu dėl vyresnių žmonių. Neseniai 90 metų mamą įkalbinau pasiimti banko kortelę. Anksčiau pensiją ji gaudavo grynaisiais, dabar pinigai pervedami į kortelę. Ji tikrai nesinaudos elektroninėmis banko paslaugomis. Vadinasi, turėsime ją vežioti į banko skyrių kitame mieste.
Dar gerai, kad bankomatus turime šalia. Kitu atveju net ir pinigų tektų vykti pasiimti už kelių dešimčių kilometrų. O grynųjų kaime reikia. Čia net parduotuvės dažnai kortelėmis aptarnauja tik tuos klientus, kurie perka daugiau nei už 5 eurus“, – pasakojo Vilma.
Paprastai už atsiskaitymą kortelėmis bankai ima nustatyto dydžio mokestį iš prekybininkų.
Į banką gyvai gali tekti vykti ir, pvz., norint uždaryti mirusio asmens sąskaitą, pametus korteles ir dokumentus ar pan.
