Šiuo metu Lietuvoje vyresni vairuotojai privalo dažniau pasitikrinti sveikatą, tačiau jų kelių eismo taisyklių (KET) žinios nėra niekaip tikrinamos. Nors pačios taisyklės gali būti gerokai pasikeitusios nuo to laiko, kai vyresni vairuotojai išlaikė egzaminus.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad su amžiumi silpnėja reakcija, rega, klausos aštrumas, būtent todėl vyresniems nei 70 metų vairuotojams, privaloma reguliariai atnaujinti savo vairuotojo pažymėjimą.
Nuo sausio 1 d. įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią medicininės pažymos galiojimas susiejamas su vairuotojo pažymėjimu. Kitaip tariant, vairuotojo medicininė pažyma turi galioti nuolat, o ne tik vairuotojo pažymėjimo keitimo metu.
Pagal naują tvarką, vairuotojams iki 65 metų sveikatos patikrą reikia atlikti kas dešimt metų, nuo 65 iki 80 metų sveikatą pasitikrinti reikia kartą per penkerius metus, o 80 metų ir vyresniems – kas dvejus metus.
Visgi vyresnių vairuotojų KET žinios tikrinamos nėra. Neretai įvyksta taip, kad pensininkai ne tik pamiršta tai, ką buvo išmokę, kai laikė teises, bet ir nesidomi KET pakeitimais, kurie vyksta šiomis dienomis.
Būtent todėl susidaro situacijos, kai vyriausieji eismo dalyviai gali kelti pavojų ne tik sau, bet ir kitiems vairuotojams ar pėstiesiems.
Vyresnių vairuotojų vos keli procentai?
„Regitros“ duomenys rodo, kad Lietuvoje šiuo metu yra virš 21 tūkst. 80-ies ir vyresnių vairuotojų. T. y. apie 1,42 proc. visų asmenų, turinčių teisę vairuoti.
Taip pat šiuo metu yra 787 asmenys, kurie turi teisę vairuoti, ir yra sulaukę 90-ies ar daugiau. Tai yra 0,05 proc. visų asmenų, turinčių teisę vairuoti.
Be to, „Regitra“ dalijasi, kad kartais vyresnių gyventojų sulaukia ir egzaminuose. Pavyzdžiui, 2024 m. vyriausias asmuo, išlaikęs A kategorijos egzaminą buvo 71 m., o vyriausias asmuo, išlaikęs B kategorijos egzaminą buvo 85 m.
Iš viso praeitais metais „Regitra“ priėmė 144,5 tūkst. praktikos egzaminų.
Ministerija žinių patikrinimams nemato pagrindo
Susisiekimo ministerija dalijosi, kad šiuo metu nemato pagrindo svarstyti papildomo vairavimo žinių patikrinimo vyresnio amžiaus vairuotojams, nes pagrindinis kriterijus vertinant senjorų vairuotojų galimybę dalyvauti eisme yra objektyvi sveikatos būklė, kuri yra įvertinama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.
Anot ministerijos, nėra duomenų, rodančių, kad tam tikra amžiaus grupė būtų žymiai mažiau kompetentinga nei kiti vairuotojai dėl žinių stokos.
„Periodinė medicininė patikra jau leidžia laiku reaguoti į galimus gebėjimų pokyčius.
Bet kokios papildomos priemonės gali būti svarstomos tik įvertinus mokslinius tyrimus ir kitų šalių gerąją praktiką. Visgi, pastarųjų savaičių skaudūs įvykiai keliuose rodo, kad šis klausimas yra atviras ir diskusijos neturėtų būti uždarytos“, – komentavo Susisiekimo ministerija.
Ministerija neslepia, jei būtų objektyvių duomenų, kurie rodytų, kad vyresni vairuotojai kelia pavojų eisme, tokiu atveju būtų įmanoma svarstyti galimybę apriboti dalyvavimą eisme vyresniems asmenims.
„Visgi šiuo metu tokių duomenų neturime. Vertinant vairuotojų gebėjimą valdyti atitinkamos kategorijos transporto priemones, pagrindiniu kriterijumi išlieka jų sveikatos būklė“, – atkreipė dėmesį Susisiekimo ministerija.
Ministerija tiki, kad efektyviausias būdas, kad visi vairuotojai, nepriklausomai nuo amžiaus, būtų vienodai pasirengę dalyvauti eisme, – būtent sveikatos patikrinimai.
Tokios pozicijos ministerija laikosi esą dėl to, kad vertinant vairuotojų sveikatos būklę (visų amžiaus grupių vairuotojams), vykdomi nuoseklūs ir periodiškai atliekami sveikatos patikrinimai, kurie leidžia laiku identifikuoti fizinius ir psichinius gebėjimus, būtinus saugiam eismui.
Be to, Susisiekimo ministerija atkreipė dėmesį, kad itin svarbu nuolat vykdyti informavimo kampanijas apie eismo kultūrą ir saugaus vairavimo principus, skatinti vairuotojus patiems atnaujinti žinias apie KET.
Nėra tokią prielaidą pagrindžiančių duomenų
Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys pažymėjo, kad vyresnio amžiaus vairuotojai sudaro apie 12 proc. įskaitinių eismo įvykių (kai žūsta ar sužeidžiami žmonės).
„Šis skaičius nėra didelis, palyginti su jaunesniais vairuotojais, kurie sukelia daugiau tokių įvykių“, – komentavo V. Grašys.
Anot jo, papildomai, draudikų (žalų) duomenys rodo, kad daugiausia techninių įvykių tenka aktyviausiai važinėjantiems vidutinio amžiaus vairuotojams (pvz., 36–45 m.), tad vien tik „įvykių skaičius“ be įvertinimo, kiek tos grupės vairuotojų realiai važinėja keliuose, gali klaidinti.
Visgi V. Grašys atkreipė dėmesį, kad kai kurie tyrimai rodo, kad vyresni vairuotojai kelyje būna drausmingesni, nei jaunimas.
„Europos transporto saugos tarybos (ETSC) analizė rodo, kad vyresni vairuotojai rečiau vairuoja išgėrę ir dažniau laikosi taisyklių nei jaunesni“, – nurodė jis.
V. Grašys pažymėjo, kad policija neturi duomenų, kurie rodytų, kad KET nežinojimo priežastis būtų būtent amžius.
Anot jo, po 2024 m. įsigaliojusių KET pakeitimų (pvz., privalomas šoninis atstumas lenkiant dviratininkus, nauji ženklai, ribojimai palikti automobilius intensyvesnio eismo keliuose) buvo stiprinta vieša komunikacija, tačiau oficialių apklausų, kurios parodytų, kad senjorai šias naujoves žino prasčiau nei kiti, nėra.
Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad amžiumi grįstas privalomas „egzaminų perlaikymas“ neturi įrodytos naudos.
Anot V. Grašio, daug efektyviau – individuali medicininė patikra ir tikslingas mokymas / švietimas visoms amžiaus grupėms.
Viešosios tvarkos biuro viršininkas išskyrė efektyviausias priemonės siekiant užtikrinti vienodą visų vairuotojų pasirengimą dalyvauti eisme:
- Tikslinga sveikatos patikra visų amžiaus grupių vairuotojams;
- Taisyklių atnaujinimo moduliai (trumpi e-mokymai) visiems, pvz., registruojant pažeidimą ar atnaujinant vairuotojo pažymėjimą, akcentuojant – naujus KET pakeitimus;
- Infrastruktūros sprendimai (30 km/h zonos, aiškios pėsčiųjų perėjos, geresni dviratininkų maršrutai) – mažina klaidų kainą visoms grupėms, ypač vyresniems;
- Eismo dalyvių kontrolė pagal faktinę riziką: greitis, neblaivumas, pėsčiųjų nepraleidimas pėsčiųjų perėjose – veikla nukreipta į elgseną, o ne į amžių (šios priežastys dominuoja visose amžiaus grupėse).
Skatina nediskriminuoti
Visgi per laikotarpį, kol galioja pažyma, žmogaus sveikatos būklė gali pasikeisti. Todėl „Regitra“ kviečia būti sąmoningais ir pajutus sveikatos negalavimus iš karto kreiptis į medikus ir dar kartą įsivertinti, ar gyventojas tikrai gali vairuoti.
Jei tik sveikata leidžia, „Regitra“ skatina kuo ilgiau užtikrinti gyventojų mobilumą, nes tai tiesiogiai susiję su socializacijos lygiu.
„Geras regėjimas ar greita reakcija yra būtinos savybės kiekvienam vairuotojui, tačiau jos nebūtinai susijusios su žmogaus amžiumi. Gali pasitaikyti tokių atvejų, jog 80-metis yra gerokai sveikesnis už 60-ies metų sulaukusį žmogų. Kitaip tariant, gebėjimą vairuoti lemia ne metai, o sveikatos būklė“, – komentavo „Regitra“.
„Regitra“ atkreipė dėmesį, kad neskirsto ir nediskriminuoja vairuotojų pagal jų amžių, todėl to neturėtų daryti ir kiti.
„Visiems yra sudarytos vienodos sąlygos laikyti egzaminus ir turėti teisę vairuoti transporto priemonę. Eismas ir kelių eismo taisyklės nuolat kinta, todėl kiekvienas vairuotojas nepriklausomai nuo amžiaus, turi stebėti viešąją erdvę ir domėtis naujienomis“, – pabrėžė ji.
Kiekviena šalis nustato savo taisykles
Šiuo metu kiekviena Europos Sąjungos (ES) šalis nustato savo taisykles dėl vairuojančių senjorų. Visgi Europos Parlamentas (EP) vis labiau skatina suderinti šiuos reglamentus visose valstybėse narėse.
Pavyzdžiui, Europos Komisija (EK) siūlo visoje ES įvesti tokią sistemą, kuri galioja Lietuvoje. Tokiu atveju privalomi sveikatos patikrinimai vyresniems vairuotojams būtų atliekami kas 5 metus, pradedant nuo 70 metų amžiaus.
Šių patikrinimų metu būtų įvertinti ne tik bendri sveikatos parametrai, bet ir regėjimas, psichomotoriniai bei reakcijos sugebėjimai.
Tiesa, kai kurios ES šalys jau dabar taiko tokius ar dar griežtesnius arba dažnesnius patikrinimus vyresnio amžiaus vairuotojams.
Pavyzdžiui, Italijoje C ir CE kategorijų vairuotojai, nebegali dirbti vairuotojais sulaukę 65–68 metų, nebent jie atitinka griežtus medicininius reikalavimus.
Tuo metu Ispanijoje, Portugalijoje ir Danijoje privalomų sveikatos patikrinimų dažniau reikalaujama jau nuo 65 arba 70 metų amžiaus.
Be to, kai kurios šalys vyresnio amžiaus vairuotojams išduoda trumpalaikius vairuotojo pažymėjimus.
