„Šite grūdai yra kaip naujo projekto pradžia. Suprantame, kad tai bus tam tikras kiekis, 50 tūkst., 60 tūkst. tonų grūdų, kurie baržomis bus atvežti į Klaipėdą. Tai yra naujas etapas, tai yra projektas, leidžiantis galvoti, kad ateityje vidaus vandenys bus vis labiau panaudojami krovinių pervežimui iš tos Lietuvos dalies į Klaipėdą“, – ketvirtadienį Klaipėdoje žurnalistams sakė Klaipėdos uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
„Didelę dalį krovinio galime atvežti vienu ypu, vandens keliu į uostą, kur toliau tas krovinys gali būti perkraunamas į didesnius laivus ir tie laivai gali būti išplukdyti į šalį, kur tas krovinys turi būti siunčiamas“, – sakė jis.
Uosto direkcija skaičiuoja, kad vienas reisas Nemunu gabens maždaug tiek grūdų, kiek jų pergabena 40–54 sunkvežimiai, todėl turėtų sumažėti vilkikų eismas keliais ir Klaipėdos gatvėmis.
Vidaus vandenų kelių direkcijos vadovas Vladimiras Vinokurovas sakė, kad 1 tūkst. tonų grūdų krovinys iš Jurbarko iki Klaipėdos atplaukė per maždaug 16 valandų, tačiau ateityje baržos uostą galėtų pasiekti per 13 valandų, plaukiant ir naktį.
Anot jo, vandens kelias Nemunu tokių krovinių plukdymui tinkamas upėje pastačius 553 bunas, tačiau jis pilnai bus pravalytas dar per keletą metų.
„Bunos veikia greičiau nei planuota, tačiau vis tiek reikia dar poros metų tam, kad jos pilnai išvalytų laivakelį. Tuomet dar reikės pavalyti susidariusius nešmenis ties Rusijos pasieniu (...) ir išeisime į tuos parametrus, kurie šiam keliui yra tinkami ir tuomet jau galima būtų krauti pilnu pajėgumu“, – žurnalistams sakė V. Vinokurovas.
Nemunu į uostą atplukdytus grūdus į didelio tonažo laivus perkraus Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“. Jos generalinis direktorius Laimonas Rimkus sakė, kad grūdus iš baržų įmonė krauna jau dvylika metų, tad tam jai papildomai ruoštis nereikės.
„Tai yra tipinis metodas, iškrovos būdas, jis nėra sudėtingas. Svarbu tik tai, kad barža turėtų savo grafiką“, – žurnalistams sakė L. Rimkus.
L. Rimkaus teigimu, 1 tūkst. tonų grūdų įmonė gali iškrauti maždaug per valandą.
Plukdytų grūdų tiekėjos, Žemės ūkio, maisto gamybos ir prekybos grupės „Akola group“ (buvusios „Linas agro“) krovinių ekspedijavimo ir laivų agentavimo skyriaus Klaipėdos uostui direktorius Andrius Armonaitis teigė, jog grūdų transportavimas vandens keliais yra gerokai pigesnis nei kelių transportu.
Jis žurnalistams teigė, jog kasmet įmone Nemunu siekia išplukdyti apie 30 tūkst. tonų grūdų.
Savo ruožtu, A. Latakas sakė, kad ateityje būtų galima plėsti vandens kelią iki Jonavos, kad iš šiame mieste veikiančios „Achemos“ iki Klaipėdos būtų plukdomi ir trąšų kroviniai.
Anksčiau, pasak A. Latako, iš Jurbarko baržomis buvo bandoma gabenti žvyrą, o pastaraisiais metais Nemunu buvo plukdomi negabaritiniai kroviniai, konteineriai, tačiau tokie reisai nebuvo reguliarūs.
