Parlamentinis Ekonomikos komitetas trečiadienį nutarė siūlyti Seimui Elektroninių ryšių įstatymu įpareigoti įmones, turinčias suteikti didmeninę prieigą prie savo infrastruktūros ir valdančias daugiau negu 40 proc. mažmeninės rinkos, užtikrinti, kad jos didmeninių ir mažmeninių produktų kainos atitiktų ekonominio atkartojamumo reikalavimus, kuriuos nustato Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Tokias sąlygas kol kas atitinka tik „Telia“.
Parlamentarai sako, kad pataisos leis skatinti konkurenciją ir investicijas į plačiajuostį ryšį.
„Atskirose vietose yra konkurencija su kabelinėmis televizijomis, bet kitose vietose konkurencija apribota“, – komiteto posėdyje tvirtino konservatorius Andrius Kupčinskas.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis įsitikinęs, kad pataisos leistų pateikti vartotojams geresnes paslaugas.
Tuo tarpu RRT vadovas Feliksas Dobrovolskis įsitikinęs, kad šiuo metu netikslinga reikalauti, kad didmeninių ir mažmeninių produktų kainos atitiktų ekonominio atkartojamumo reikalavimus.
„Tai yra 2013 metų rekomendacija, kuri buvo skirta šalims, kuriose nebuvo išvystyta optika tam, kad operatoriai ją galėtų vystyti ir atsirastų galimybė padengti optiniu tinklu kuo didesnes teritorijas. Lietuvoje tokie optiniai tinklai seniai jau yra pakloti ir jau pakankamai nusidėvėję , o Seimo įpareigojimas reikštų, kad kainos būtų nustatomos lyg tinklas būtų statomas šiandien“, – tvirtino F. Dobrovolskis.
Rinkoje dominuojanti „Telia Lietuva“ valdo didžiausią viešąjį fiksuotojo ryšio tinklą – 97,9 proc. ryšių kabelių kanalų sistemos ir 43,6 proc. vietinių šviesolaidinių linijų.
Kiti operatoriai, norėdami klientams teikti fiksuoto interneto paslaugas, turi pirkti didmeninę paslaugą iš „Telia“. Tokia didmenos paslauga naudojasi tik apie 1 proc. visos fiksuoto interneto rinkos.
„Telia“ tikina, kad Lietuvos didmeninėje interneto rinkoje konkurencijos suvaržymų nėra. Jų neįžvelgia nei Vyriausybė, nei RRT, nei Konkurencijos taryba.
Pasak bendrovės, ji nuo 2007 metų vien į šviesolaidinio tinklo infrastruktūrą investavo per 200 mln. eurų, o tai, pasak jos, leido Lietuvai kelerius metus pirmauti Europoje pagal šviesolaidinio interneto aprėptį ir šiandien išlikti tarp lyderių.
„Būtent dėl šių investicijų šiandien turime vieną labiausiai išvystytų ryšio infrastruktūrų“, – BNS teigė „Telia“ verslo klientų vadovas Danielius Karpovičius.
Pasak D. Karpovičiaus, „Telia“ šviesolaidinio interneto infrastruktūra naudojasi 20 konkuruojančių operatorių, kurie teikia interneto prieigos paslaugas daugiau kaip 14 tūkst. savo verslo ir privačių klientų. Dukart daugiau – 40 operatorių – iš „Telia“ nuomojasi 8 tūkst. kilometrų ryšių kabelių.
„Telia“ atstovo teigimu, didmeninė reguliuojama įmonės paslaugos kaina už internetinę prieigą konkurentams yra nuo 4,8 euro per mėnesį – viena mažiausių Europoje.
„Jau ne vienerius metus stebime, kaip mūsų konkurentai, naudodamiesi „Telia“ infrastruktūra, sėkmingai plečia savo veiklą. Todėl kai kurių operatorių skundai ir, juo labiau, klaidinanti svarbiausioms šalies institucijoms pateikta informacija apie tariamus didmeninės interneto rinkos suvaržymus yra tik prasto jų pačių efektyvumo ir noro zuikiu važiuoti kitų sąskaita rezultatas“, – kalbėjo „Telia“ atstovas.
Jis piktinasi, kad diskusijoje apie Lietuvos interneto rinkos skaidrumą ir principus kalbama tik apie fiksuotojo ryšio technologiją, visiškai ignoruojant mobiliojo interneto rinką, kurioje „Telia“ neužima didžiosios jos dalies.
D. Karpovičiaus teigimu, ryšių rinka dabar gyvena ne mobilumo eros pradžioje, o didžiulio technologinio proveržio, kuris ateis su naujos kartos 5G ryšiu, išvakarėse.
„LTE ryšis, kuriuo visi operatoriai dengia 99 proc. Lietuvos teritorijos, jau seniai yra alternatyva fiksuotojo ryšio paslaugoms. Todėl didžiausią mobiliojo interneto dalį Lietuvoje užimančių operatorių noras „Telia“ sąskaita vykdyti savo verslo plėtrą ir teikti šviesolaidinio interneto paslaugas naudojantis mūsų infrastruktūra, bet be sąžiningos investicinės grąžos, yra nepriimtina mums ir 11 tūkst. „Telia“ akcininkų“, – teigia D. Karpovičius.
„Telia Lietuvos“ akcijos kotiruojamos „Nasdaq“ Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.
