Netylant kalboms apie Italijos ir Ispanijos finansų problemas greičiau už šias šalis į prarają gali kristi mokesčių rojumi vadinamas Kipras. Kiprui netrukus gali prireikti tarptautinės pagalbos.
Tuomet Viduržemio jūros sala taps ketvirtąja kritusia euro zonos valstybe, kurią turės gelbėti Europos Sąjunga (ES) ir kitos tarptautinės struktūros. Apie tai praėjusią savaitę prabilo „Bank of Cyprus“.
„Būdami neveiksnūs rizikuojame nebesugebėti grąžinti skolos. Tai sukels rimtų problemų“, – didžiausio šalies komercinio banko pareiškimą citavo „Wall Street Journal“.
Grėsmė mokesčių rojui
Banko ekspertai pabrėžė, kad bet kokia piniginė pagalba sužlugdytų salos, kaip finansinių paslaugų centro, įvaizdį. Kipras yra žinomas kaip mokesčių rojus, tarptautiniam verslui suteikiantis daug mokesčių lengvatų. Šaliai įgyvendinant tarptautinių organizacijų primestus taupymo planus lengvatų gali nelikti.
Duodamas interviu „Financial Times“ kito šalies banko „Marfin Popular Bank“ vadovas Efthimiosas Bouloutasas taip pat prašė
Vyriausybės griebtis veiksmų ir sakė, kad taupymas turi būti darnus.
Abu minėti bankai ėmėsi priemonių savo kapitalui didinti ir užtikrino, kad jų paskolų portfeliai yra saugūs.
Palūkanų rekordai
Augantis Kipro Vyriausybės vertybinių popierių pelningumas rodo, kad šalis netrukus gali susidurti su rimtomis finansinėmis problemomis.
Kad Kipras sugebės refinansuoti savo skolas nebetiki ir rinkų analitikai.
Kaip pranešė BBC, dešimties metų vertybinių popierių palūkanos praėjusią savaitę siekė 10,54 proc., šių metų kovą – tik 6,2 procento.
Rekordines aukštumas pasiekė ir kitų probleminių euro zonos valstybių – Italijos ir Ispanijos – vertybinių popierių palūkanos.
Ragina taupyti
Opozicinės partijos ragina pirmiausia karpyti dosnias viešojo sektoriaus darbuotojų algas. Kipro prezidentas įsakė sustabdyti darbuotojų atranką į valstybės tarnybą, tačiau šalies parlamento opozicija prašo griežtesnių priemonių, įskaitant viešojo sektoriaus darbo vietų mažinimą.
Liepą prasidėję svarstymai dėl šalies biudžeto išlaidų karpymo ir aktyvesnės taupymo programos baigėsi, kai prieš porą savaičių prezidentas Demetris Christofias paleido šalies Vyriausybę.
Kirto ekonomikai
Padėtį destabilizavo ir liepos 11 dieną saloje įvykęs bei 13 žmonių gyvybę pasiglemžęs sprogimas ginklų saugykloje. Po šio įvykio buvo sustabdytas pagrindinės elektrinės darbas, saloje pritrūko elektros energijos. Sprogimas pridarė žalos už daugiau nei 3 mlrd. eurų.
Dėl šio incidento Kipras gali sulaukti ES fondų paramos infrastruktūros plėtrai. Tai gali sumažinti šalies poreikį prašyti tarptautinių organizacijų pagalbos.
Pagalba nedidelė
Nuo euro zonos valstybių krizės, iškilusios praėjusį pavasarį, pradžios ES ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) žlungančioms šalims jau suteikė 382 mlrd. eurų paramą.
Teigiama, kad gelbstint Kiprą ES pagalbos mechanizmai nebus labai apsunkinti, nes salos ekonomika užima vos 0,2 proc. 17 euro zonos valstybių ekonomikos. Manoma, kad Viduržemio jūros salai išgelbėti užtektų 2 mlrd. eurų. Tokia suma stipriai nesupurtytų Europos finansų.
Pasigirdus kalboms apie galimą pagalbos prašymą Europos Komisija išplatino pranešimą, kad tokia galimybė nėra diskutuojama.
Skandina Graikija
Teikiant pagalbą Kiprui būtų primenama, kad regiono skolų krizė tęsiasi. Visos trys didžiosios kredito reitingų agentūros per pastaruosius mėnesius sumažino šalies reitingą, nes Kipro bankai yra supirkę daugiau nei 5 mlrd. vertės Graikijos vertybinių popierių, šalies prekyba taip pat glaudžiai susijusi su pastarąja ES nelaimėle.
Agentūra „Standard & Poor's“ jau antrą kartą šiemet sumažino Kipro reitingą ir patikino, kad šalis kitąmet nesugebės laikytis biudžeto deficito reikalavimų, todėl tikėtina, kad stipriai išaugs valstybės skola.
Kipro bankui prabilus apie nemokumo problemas prakalbo ir Maltos spauda. Kitą Viduržemio jūros salą taip pat klampina Graikijos vertybiniai popieriai ir besaikis skolinimasis, kurio nesuvaldo taupymo priemonės.
Faktai: Kipro ekonomika
* Kipras prie ES prisijungė 2004 metais kartu su Lietuva ir kitomis Rytų Europos valstybėmis.
* Bendroji ES valiuta euras šalyje įvestas 2008-aisiais.
* Kirpo ekonomika sudaro 0,2 procento euro zonos šalių BVP.
* S&P duomenimis, Kipro bankai Graikijai yra praskolinę daugiau nei 160 proc. šalies BVP siekiančią sumą.
