Karolis Birgilas
Jaunimo nedarbas Europoje, be abejo, opi, bet jau pradėjusi pabosti problema. Vis dėlto oficialūs skaičiai gali klaidinti, o problema tapti galimybių langu jauniesiems kūrėjams.
Šiandien kaip niekada ironiškai atrodytų Žemaitės aprašytas Vingių Jonas. Jaunas, gyvenantis tėvams ant sprando ir be darbo. Ironiška, nes pastaruoju metu ši problema įdomi ne tik rašytojams – ji tapo tikru galvos skausmu valstybių lyderiams. Paskutiniais „Eurostat“ duomenimis, jaunimo nedarbo lygis euro zonoje didina rekordus: Ispanijoje kas antras jaunuolis, Graikijoje net du iš trijų (62,5 proc.) jaunuolių neturi darbo. Problemos paaštrėjimas matomas visame pasaulyje, o specialistai perspėja, kad nuo to nukentės ne tik šalių ekonomika.
Rando efektas
Tarptautinė darbo organizacija (TDO) gegužę skelbtoje ataskaitoje teigė, kad ilgalaikiai dabartinės situacijos padariniai bus jaučiami bent dešimtmetį. Per ekonominę krizę stinga darbo vietų, susidaro jaunų specialistų eilės prie darbo biržų. Aukštąjį išsilavinimą arba specifinių įgūdžių turintys jaunuoliai tokiu atveju turi imtis nereguliarių ir neformalių darbų. Jau minėtoje ataskaitoje šis procesas buvo įvardytas kaip „rizika visai ES“.
Sunkiais ekonomikai laikais reikia turėti daug ryžto ir kantrybės siekiant patekti į darbo rinką. Be abejonės, žmonės tampa irzlūs, o tai, kaip teigiama TDO ataskaitoje, gali įskiepyti nepasitikėjimą šalies socioekonomine ir politine sistema.
Vis dėlto tai tėra ledkalnio viršūnė, kelianti grėsmę ne vien Europai. Yra dar du papildomi veiksniai, didinantys jaunimo nepasitikėjimą esama sistema. Kadangi nedarbo lygis yra aukštas, patrauklesnis tampa šešėlinis sektorius. Jaunimui pasitraukus į nelegalaus darbo „kabinetus“, neįmanoma tikėtis, kad šie besąlygiškai pasitikės esama sistema, dėl kurios neveiksnumo tenka dirbti kitoje barikadų pusėje.
Kitas nepasitikėjimo katalizatorius yra jaunimo nedarbo poliarizacija visoje ES. Jaunieji ispanai ir graikai tik su pavydu žvelgia į bendraamžius Vokietijoje, kur jaunimo nedarbo lygis yra beveik dešimteriopai mažesnis ir siekia vos 7,5 proc.
„Žolė visuomet žalesnė kitoje tvoros pusėje“, – kaip pasiteisindami sako pavyduoliai. Tačiau žolė negali būti dešimteriopai žalesnė, o apie tvoras kalbėti bendros valiutos ekonominėje sąjungoje – nelogiška. Šiomis sąlygomis jaunuoliai gali racionaliai reikšti nepasitenkinimą savo šalies vadovams. Geriausiu atveju, kad tai liktų tik nacionalinių valstybių viduje, o netaptų nedraugiškumo tarp ES narių pretekstu.
Ne visi bedarbiai – be darbo
Statistikos duomenys yra patikimiausias instrumentas, padedantis susidaryti objektyvų esamos situacijos vaizdą. Vis dėlto tarp analitikų neretai galima išgirsti posakį „velnias slepiasi detalėse".
Iš tiesų į nedirbačio jaunimo gretas yra įtraukiami 15–24 metų jaunuoliai. Tarp jų yra moksleivių ir studentų, kuriems darbui nelieka laiko. Kitaip tariant, jie tiesiog jo neieško. Pasak Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros orgnanizacijos atstovų, kiek daugiau nei kas dešimtas jaunuolis ES nei mokosi, nei ieško darbo.
Priverstinio darbo nėra, taigi šių žmonių, sąmoningai pasirinkusių tokį pragyvenimo šaltinį, logiškai net negalima vadinti bedarbiais. Specialistai rekomenduoja rinktis kitą rodiklį jaunimo nedarbui skaičiuoti – nedarbo santykį. Jis parodo, kokia dalis jaunimo ieško, bet neranda darbo. Tokiu atveju jaunimo nedarbo lygis ES krenta nuo 23 proc. iki 9,7 procento.
Šaltas dušas
Akivaizdu, kad krizės metu vykdoma taupymo politika jaunino nedarbo problemos nesprendžia, tad auga įtampa. „Jei ES toliau laikysis tokio perdėto taupymo ir vadinamosios vidinės devalvacijos, nemanau, kad išsikapstysime iš šios duobės. Dėl to reikia nustoti ją kasti ir dar kartą pagalvoti apie makroekonominės politikos įrankius, kurie yra visų kitų veiksmų pagrindas“, – CNBC sakė ES užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukimo komisaras Laszlo Andoras.
Vis dėlto valdžios neveiksnumas gali paskatinti jaunus žmones pačius imtis iniciatyvos ir sukurti darbo vietą ne tik sau, bet ir panašaus likimo draugams. Kaip rašoma „The Guardian“, jaunimo verslumo skatinimas yra vienas iš raktų sprendžiant šią problemą. Be to, šis procesas sukelia vadinamąjį socioekonominio multiplikatoriaus efektą. Kitaip tariant, vienos darbo vietos sukūrimas automatiškai sukuria kelias kitas arba bent jau duoda tam pagrindo.
Šiuo metu viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas yra kaip niekada svarbus. Dėl susiklosčiusios padėties ES jaunimas vadinamas prarastąja karta. Greitu metu šis procesas gali įgauti atvirkštinę prasmę, kai būtent jaunimas kurs naujas darbo vietas. Bent jau to reikėtų tikėtis.
Jaunimo nedarbas
Euro zonoje jaunimo nedarbas 2012 metais buvo didesnis nei visoje ES
Pernai Lietuvoje jaunimo nedarbo lygis siekė 26,4 proc. ir buvo 4 proc. didesnis už ES vidurkį
Mažiausias jaunimo nedarbas ES yra Vokietijoje, Austrijoje ir Olandijoje
