Seimas antradienį spręs, ar pradėti svarstyti tai numatančių Šilumos ūkio bei Energijos išteklių rinkos įstatymų pataisas. Prieš rinkimus jų pateikimą Seimui sustabdė valstiečių frakcija, nes paprašė pertraukos.
Pataisomis siūloma nustatyti, kad šilumos gamintojo įsigyjamas biokuras, pagamintas iš trečiųjų šalių kilmės biomasės, negali sudaryti daugiau nei 20 proc. įsigyto biokuro kiekio per metus. Šilumos gamintojų filialų suvartojamas tokio biokuro metinis kiekis būtų vertinamas atskirai.
Nesilaikančias reikalavimų įmones siūloma bausti. Baudos siektų nuo iki 10 proc. šilumos gamintojo metinių pajamų – iki 20 tūkst. eurų.
Biokuro gamintojus, importuotojus ar pardavėjus, slėpusius biomasės kilmę, siūloma vieneriems metams pašalinti iš biržos. Tiek pat laiko jie negalėtų sudaryti tiesioginių dvišalių susitarimų su šilumos gamintojais.
Energetikos viceministras Egidijus Purlys Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje yra sakęs, kad tokios priemonės leistų nustatyti importuoto ir vietinio biokuro santykį ir neskatintų vietinių biokuro gamintojų didinti produkcijos kainas.
E. Purlio teigimu, šiemet biokuro žaliava iš Baltarusijos sieks 20 proc. rinkos.
Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ yra įspėjusi, kad stabdyti biokuro gamybą žada apie 20 šalies įmonių. Pasak asociacijos direktorės Vilmos Gaubytės, Lietuvos gamintojai negali konkuruoti su kur kas pigesne baltarusiška žaliava.
Didžiausias biokuro tiekėjas, šių metų pirmojo ketvirčio duomenimis, užima 15,5 proc. rinkos ir nesiekia Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021-2030 metams numatytos 20 proc. rinkos ribos. 3/4 rinkos dalinasi ne mažiau kaip 15 įmonių – 17 įmonių užima 75 proc. rinkos.
Siekiama, kad Iki 2030 metų į Lietuvą importuojamas biokuro kiekis sudarytų ne daugiau kaip 20 procentų.
