Asociacija „Lietuvos keliai“ dar liepos pabaigoje užsiminė apie blogėjančią kelių būklę, todėl paragino keliams skirti visas brangstančių kelių vinječių pajamas, taip pat siūlyta, kad Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) būtų numatytas ne mažesnis, kaip 750 mln. eurų finansavimas, raginta didinti asignavimus iš degalų akcizo.
Susisiekimo ministerijos atstovai naujienų portalui tv3.lt teigė, kad su asociacijos nuomone, jog kelių finansavimas yra nepakankamas, sutinkama, tačiau pastebi, kad kelių priežiūros finansavimas yra vykdomas kitaip.
„Tai įsisenėjusi, daugelį metų stebima tendencija. Svarbu pažymėti, kad pagal esamą teisinį reglamentavimą KPPP programai finansuoti lėšos planuojamos vadovaujantis bendraisiais valstybės biudžeto sudarymo principais ir nėra susietos su akcizais, gautais už automobiliams skirtus degalus ir suskystintas dujas, ar su pajamomis, gautomis iš sumokėto kelių naudotojo mokesčio.
Dėl to, net ir pakeliant akcizus ar mokesčius už vinjetes, šie pinigai automatiškai nepatenka į KPPP“, – aiškino ministerijos atstovai.
Pasak jų, atkreipiamas dėmesys, kad, rengiant valstybės biudžeto projektą, KPPP lėšų limitą nustato Finansų ministerija, todėl buvo kreipiamasi ne tik į šios ministerijos atstovus, bet ir Vyriausybę, siekiant nustatyti dar didesnius finansavimo limitus.
Be to, finansavimo limitai, esą, galėtų priklausyti nuo kelių naudotojo mokesčio ir degalų akcizų surinkimo.
„Planuojant lėšas, pasiūlyta įvertinti infliaciją ir dėl kitų priežasčių augančias kelių remonto, rekonstrukcijos ir statybos kainas.
Inicijavome vinječių dydžių už kelių naudojimą pakėlimą, tad tikimasi 2024 m. į valstybės siužetą surinkti apie 40 mln. eurų daugiau. Laikomės nuomonės, kad ši suma atitinkamai turėtų atsispindėti 2024 m. KPPP biudžete“, – naujienų portalui tv3.lt teigė Susisiekimo ministerijos atstovai.
Reikia apmokestinti kelius ir riboti greitį?
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius neseniai ragino nebijoti ir pradėti taikyti mokestį už kelių naudojimą visiems vairuotojams. Pasak jo, tai paspartintų pačių jų tiesimą.
„Nereikia išsigąsti, kad Lietuvoje bus keliai apmokestinti. Reikia nutiesti naują, o ne apmokestinti seną kelią. Šitas variantas galėtų taip pat būti tinkamas viešam ir privačiam sektoriui, koncesija nutiestas kelias taip gali būti apmokestinimas.
Gali pati Kelių direkcija per daugiau metų išdėstyti, bet taip mes paspartintume tų kelių statybą, ne vien žiūrėtume į biudžetą ir sakyti, kad nieko negalime padaryti, tiltai griūva“, – tąkart kalbėjo politikas.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius Rytis Krušinskas įvertino, ar idėja tiesti naujus kelius, už kurių naudojimą mokėtų visų automobilių savininkai, galėtų pasiteisinti.
Profesoriaus manymu, pirmiausiai būtina išgirsti visus argumentus dėl tokio papildomo mokesčio įvedimo.
„Tokių siūlymų jau yra buvę ir anksčiau. Taršos mažinimas, skatinimas daugiau naudotis viešuoju transportu, visuomenės sveikatos gerinimas yra tie argumentai, kurių svarba nėra ginčijama.
Tačiau reikėtų atsižvelgti į bendrą šalies ekonominę situaciją, perkamąją galią pereiti prie mažiau taršių transporto priemonių, infrastruktūros parengtumo lygį ir kitus veiksnius, formuojančius kompleksinį požiūrį keliamoms idėjoms“, – kalbėjo R. Krušinskas.
KTU profesoriaus įsitikinimu, bendrame mokesčių reformos kontekste visuomenė labai jautriai reaguotų į bet kokį plataus masto naujo mokesčio įvedimą. O jeigu pagrindinė idėja apmokestinti kyla iš to, kad būtų mažinama tarša, tam gali būti pasitelktos ir kitokios priemonės, pavyzdžiui, greičio ribojimas.
„Lengvųjų automobilių apmokestinimo idėjos įgyvendinimas ir pagrindiniai siekiai mažinti taršą tikriausiai pareikalaus ir kitokio pobūdžio sprendimų paieškos, kaip, pavyzdžiui, maksimalaus greičio ribojimo greitkeliuose, viešojo susisiekimo intensyvinimo, nuotolinio darbo praktikų ar transporto priemonių dalijimosi platformų kūrimo“, – sakė pašnekovas.
Tuo metu ekonomistas Aleksandras Izgorodinas svarstė, kad sprendimas taikyti mokestį keliams galėtų pasiteisinti, jeigu yra siekiama pagerinti jų kokybę.
„Lietuvos kelių būklė yra tikrai bloga, netgi egzistuoja rizika, kad situacija toliau blogės. Manau, kad viena iš to priežasčių – nepakankamas kelių finansavimas. Tad šiuo atveju pritarčiau kelių apmokestinimui“, – svarstė pašnekovas.
Ekonomisto teigimu, kaip būtų taikomas kelių mokestis, priklausytų nuo taikomos metodikos.
„Galbūt vienas iš variantų galėtų būti kasmetinis mokesčio taikymas vairuotojams. Arba mokestis galėtų būti taikomas prastesnės kokybės keliams, vėliau atitinkamai surinktus pinigus skiriant jų sutvarkymui.
Tačiau valstybė turi aiškiai įsipareigoti, kad taikomo mokesčio pajamos būtų naudojamos tik kelių finansavimui, o ne kitiems tikslams“, – kalbėjo pašnekovas.
Tuo metu „Vilnius Tech“ Automobilių inžinerijos katedros profesorius Vidas Žuraulis sako nemanantis, kad mokestis lengvųjų automobilių vairuotojams yra išeitis.
„Lengvieji automobiliai taip pat prisideda prie kelių būklės degradacijos, tik nepalyginamai mažesniu mastu nei krovininiai, todėl nemanau, kad naujas mokestis lengvųjų automobilių vairuotojams yra pats teisingiausias“, – kalbėjo pašnekovas.
Kam labiausiai didės mokestis už kelių naudojimąsi?
Susisiekimo ministerijos atstovai priminė, kad nuo 2015 metų nekeisti kelių naudotojo mokesčio maksimalūs dydžiai šiemet buvo peržiūrėti ir padidinti, o nuo kitų metų laukia ir dar vienas pasikeitimas.
„Įvertinant lėšų poreikį ir infliaciją, akivaizdu, kad vien KPPP lėšų šalies kelių infrastruktūrai gerinti nepakanka – dėl to, pritarus Seimui, šiemet peržiūrėti ir padidinti nuo 2015 metų nekeisti kelių naudotojo mokesčio maksimalūs dydžiai. Be to, nustatyta platesnė kelių apmokestinimo galimybė – galės būti apmokestinti ne tik magistraliniai, bet taip pat krašto ir rajoniniai keliai.
<...> Autobusams ir krovininiams automobiliams taikomų mokesčių dydžiai nuo kitų metų priklausys nuo transporto priemonių euro taršos klasės ir ašių skaičiaus. Daugiau kelių mokesčio didinti neplanuojama“, – teigiama naujienų portalui tv3.lt atsiųstame komentare.
Planuojama, kad dėl tokių pakeitimų kitąmet daugiausiai sumokės taršių, tranzitu per Lietuvos teritoriją vykstančių transporto priemonių valdytojai, t.y. komercinių krovininių transporto priemonių, autobusų savininkai.
O mažiausiai kelių rinkliavos pokyčius, pasak Susisiekimo ministerijos, pajus savininkai mažiausiai terščiančių transporto priemonių, atitinkančių euro 6 standartus. Dėl šio pakeitimo prognozuojama papildomai surinkti apie 40 mln. eurų.
Ministerija pripažįsta, kad dabar surenkamas mokestis nėra pakankamas atstatyti sunkiasvorių transporto priemonių padarytą žalą kelių infrastruktūrai, tačiau papildomas apmokestinimas už naudojimąsi kelių infrastruktūra Lietuvoje neplanuojamas, t.y. lengvųjų transporto priemonių savininkams papildomų mokesčių už kelių naudojimąsi mokėti nereikės.
Įspėjo, kad nukentėtų ir šalies gyventojai
Tiesa, Vyriausybei pritarus, nuo kitų metų ženkliai didinti mokestį už naudojimąsi Lietuvos keliais, vežėjų atstovai įspėja, kad dėl to nukentėtų ne tik transporto įmonės, bet esą ir šalies gyventojai. Pasak jų, brangtų keleivių bilietai, o kai kurių paslaugų ar prekių kainos taip pat padidėtų.
Asociacijos „Linava“ viceprezidentas ir Keleivinio transporto tarybos pirmininkas Rimantas Martinavičius BNS yra teigęs, kad, išaugus kelių mokesčiui, kai kurie keleivių vežėjai bilietus pabrangintų ketvirtadaliu ar dar daugiau.
„Rezervų, kaip iš savo pusės kompensuoti kelių mokesčio didėjimą vežėjai nelabai turi. Vadinasi, norėdami kompensuotis, turės branginti bilietus. Tad, pavyzdžiui, jeigu iš Vilniaus į Kauną dabar nuvažiuoti kainuoja 9 eurus, jau netrukus ta kaina gali būti 12 eurų ir daugiau. Tarpmiestiniame transporte naujesnės transporto priemonės, iki 5 metų, kol kas sudaro tik maždaug penktadalį viso transporto.
O bendras autobusų vidurkis yra apie 10–15 metų. Ypač sunku bus regioniniams vežėjams, kadangi jie ir taip sunkiai išgyvena. Reformos ir apsunkinimai jau privertė nemažai vežėjų visai pasitraukti iš rinkos”, – teigė R. Martinavičius.
Vardija, kurie keliai galėtų būti tvarkomi
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) duomenimis, 2022 m. kelių valdymo efektyvumo rodiklio neatitiko 39 proc. valstybinės reikšmės asfaltuotų kelių – mažiau nei 2021 m.
Tačiau pripažįstama, kad pernelyg didelės dalies valstybinės reikšmės kelių būklė vis dar nėra tinkama, nors padėtis ir stabilizavosi.
Šiais metais ministerija kelių plėtrai ir priežiūrai numatoma apie 750 mln. eurų. Tai – didžiausia keliams skiriama suma per pastaruosius kelerius metus.
„Siekiame, kad iki 2035 m. prastos būklės kelių dalis sumažėtų iki 15 proc. Iki to laiko planuojama rekonstruoti ir kapitaliai suremontuoti apie 850 kilometrų rajoninių kelių, atlikti paprastųjų remontų 2000 km kelių ruožuose, sustiprinti apie 420 kilometrų kelių su žvyro danga“, – teigiama ministerijos komentare.
Tarp prioritetų – ne tik prastos būklės kelių ir tiltų gerinimas, bet ir strateginiai projektai: „Via Balticos“ ruožo tarp Marijampolės ir Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos rekonstrukcija į 4 eismo juostų magistralę, magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena, krašto kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus ruožų ir kitų tiek civiliniam, tiek kariniam mobilumui svarbių kelių sutvarkymas, taip pat inžinerinių eismo saugumo priemonių – pėsčiųjų perėjų, dviračių takų, sankryžų – diegimas.
Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvos automobilių kelių tinkle apmokestinta 19 magistralinių kelių, kurių bendras ilgis – apie 1700 km.
Per metus Lietuvą kerta tranzitu, atgabena ir (arba) išgabena krovinius daugiau kaip 500 tūkst. krovininių transporto priemonių.
