Trečiadienį komitetas patvirtino protokolą su LAKD skirtomis rekomendacijomis, tarp kurių – spartinti ir efektyvinti viešuosius pirkimus, rasti ir taikyti naujus kelių priežiūros finansavimo modelius, greičiau priimti sprendimus, susijusius su kelių apmokestinimo sistemos reforma, vadinamuoju e. tollingu. Taip pat prašoma, kad įstaiga pateiktų svarbiausius spręstinus klausimus bei veiksmų planą su laiko grafikais ir aiškiomis atsakomybėmis 2023 metais.
„Mes, kaip komitetas, krūvą namų darbų surašėme ir tikrai netikime, kad dabartinė Kelių direkcija juos padarys“, – trečiadienį komiteto posėdyje sakė jo pirmininkas Kazys Starkevičius.
Jis praėjusią savaitę teigė, kad vien dėl vėluojančios e. tollingo veiklos pradžios valstybė negaus apie 120 mln. eurų suplanuotų mokesčių. Spalio 5-ąją LAKD atstovas Darius Ražinskas komitetui tvirtino, kad sistema bent kelis mėnesius vėluos užsitęsus teismams, susijusiems su šios sistemos viešaisiais pirkimais.
Ekonomikos komiteto narys Andrius Kupčinskas sako, kad direkcijos vadovo Remigijaus Lipkevičiaus pastangos nepadeda sutvarkyti „institucinės betvarkės“ direkcijoje, jis teigė netikįs, jog situacija keisis ir įstaigai tapus akcine bendrove.
„Tų trūkumų Kelių direkcijoje yra labai daug ir jie sisteminiai. Aš matau, kad žmogus tikrai stengėsi, bet institucinė betvarkė akivaizdi pačioje direkcijoje, tiek planavimo prasme, tiek projektų įgyvendinimo prasme, tiek elementarios kontrolės. Pinigai nepanaudojami, strateginiai projektai nejuda“, – komiteto posėdyje kalbėjo A. Kupčinskas.
„Apkritai, kadencija jau įpusėjo, aš nematau ten proveržio, vargiai ten jo besulauksim ir tapus akcine bendrove“, – pridūrė Seimo narys.
R. Lipkevičius nuo kitų metų sausio 1 dienos traukiasi iš pareigų. Jis BNS praėjusią savaitę teigė, jog sprendimą priėmė įvertinęs tai, kad nuo kitų metų Kelių direkcija iš valstybės įmonės tampa akcine bendrove, o jo ilgametė patirtis biudžetinėse įstaigose neatitinka reikalavimų verslo įstaigos vadovui.
Kad vadovo pasikeitimas padėties LAKD nepataisys, sako ir Ekonomikos komiteto narys Gintautas Paluckas. Tam, anot jo, reikia griežtesnės Susisiekimo ministerijos kontrolės.
„Protokolas neištaisys sisteminių klaidų. Kalbėjome apie didžiulius projektus, o girdime tik pasiteisinimus, reikia ir politinės kontrolės iš pačios ministerijos. Reikia jos prašyti – pradėkite žiūrėti į tą reikalą įdėmiau, neužtenka kas ketvirtį padaryti skaitymus“, – trečiadienį sakė G. Paluckas.
R. Lipkevičius nesutinka su tokiais vertinimais ir sako, jog tokie strateginiai projektai kaip magistralės „Via Baltica“ atkarpos tarp Marijampolės ir Lenkijos sienos, kelio Vilnius–Utena ar Kaunas–Prienai–Alytus remontų procedūros vyksta, o e. tollingo stabdymas – ne direkcijos, o rinkos dalyvių kaltė.
„Nesutinku, nes iš principo, kalbant apie strateginius ir Lietuvai svarbius projektus, tai jie vyksta. Taip, turime tam tikrų iššūkių, bet „Via Baltica“ paskelbta, A14 paskelbtas, 130-as irgi vyksta, vienintelis klausimas yra dėl e. tollingo, bet mes kaip institucija padarėme viską, kas nuo mūsų priklauso. Kiek buvo teismų – laimėjome, o kad iš rinkos dalyvių yra noras stabdyti tuos procesus, tai negalime to užkardyti“, – trečiadienį BNS sakė jis.
Ekonomikos komiteto nario Jono Pinskaus nuomone, problemas direkcijoje lemia ne vadovas, o jam dirbti trukdanti ankstesnės valdžios suformuota komanda.
„Aš kiek esu girdėjęs, kad ten paprasčiausiai pati komanda, suformuota ankstesnių valdžių, neleidžia šiam direktoriui dirbti, o atėjus naujam direktoriui ten niekas nepasikeis, nes ta komanda jam irgi neleis dirbti. Ten problemų tikrai yra daug, bet, man atrodo, ne tik vadovo problema“, – teigė J. Pinskus.
R. Lipkevičius sako, kad dabartinę komandą vertina gerai, jai siekti visų užsibrėžtų tikslų trukdo projektų gausa ir laiko trūkumas.
„Šiame etape aš tikrai nieko blogo apie savo komandą negalėčiau pasakyti, ji tikrai deda visas pastangas siekti visų tikslų, kurie yra numatyti, tik paprasčiausiai tų procesų ir projektų yra vienu metu labai daug ir tas laiko trūkumas yra, matyt, labai aktualus klausimas“, – sakė R. Lipkevičius.
Jis įstaigai vadovauja nuo 2020 metų rugsėjo. Susisiekimo ministerija artimiausiu metu skelbs naujo įstaigos vadovo atrankos konkursą.
Pernai Seimas pritarė, kad LAKD ir dar keturios susisiekimo sektoriaus įmonės – Lietuvos oro uostai, „Oro navigacija“, Vidaus vandens kelių direkcija ir Klaipėdos jūrų uosto direkcija – taptų akcinėmis bendrovėmis. 100 proc. jų akcijų valdys valstybė. Pertvarką planuojama įgyvendinti iki 2022 metų pabaigos.
