Po koronaviruso krizės vis daugiau atsipalaidavusių žmonių su šeimomis ar draugais plūsta į kavines bei restoranus. Tačiau sumažėjus turistų srautams, restoranų ir kavinių savininkai tikina išgyvenantys ne pačius geriausius laikus.
Gelbėti maitinimo sektorių užsimojo Seimo opozicija. Konservatorius Mykolas Majauskas kartu su Ingrida Šimonyte siūlo maitinimo sektoriui taikomą standartinį 21 procento PVM tarifą sumažinti iki 9 procentų.
,,Daugelis Europos Sąjungos šalių taiko tokią mokestinę lengvatą maitinimo įstaigoms ir gėrimams išskyrus alkoholiui. Tai daro ne todėl, kad kainos kavinėse ir restoranuose būtų mažesnės, bet tam, kad paskatintų verslą”, – sako Seimo narys, konservatorius, Mykolas Majauskas.
Skaičiuojama, kad daugiau nei 20 Europos Sąjungos šalių yra sumažinusios PVM tarifą maitinimo sektoriui. Viešbučių ir restoranų asociacija tikina, kad PVM mažinimas leistų atgaivinti gyventojų vartojimą, kurti darbo vietas, didinti atlyginimus, taip pat prisidėtų prie emigracijos stabdymo.
O kai kas pusę lūpų užsimena ir apie tai, kad įvedus lengvatinį PVM galėtų sumažėti ir patiekalų bei nealkoholinių gėrimų kainos.
,,Taip, jos sumažės, nes tai yra vidaus vartojimo produktas. Ir, be abejo, jos sumažės keliais procentais. Tačiau pagrindinė priežastis, kodėl visi taip daro – tai emigracijos stabdymas, darbo vietų išlaikymas ir atlyginimų kėlimas”, – teigia viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad nustačius lengvatinį 9 procentų PVM tarifą, biudžetas prarastų apie 90 milijonų eurų pajamų.
,,Manau, kad tai tikrai yra netinkama priemonė, nes ji yra rizikinga, abejotinos naudos ir jinai gali tapti nuolatine. Tokiu atveju tai bus dideli praradimai. Jeigu sumažinsime mokesčius vienoje srityje, tai atitinkamai juos reikės didinti kitoje srityje”, – mano finansų ministras Vilius Šapoka.
Tiesa, su tokiais skaičiavimais viešbučių ir restoranų asociacija nesutinka – esą pirmais metais PVM lengvata valstybei kainuotų apie 23 milijonus eurų. O sumažinus PVM tarifą iš šešėlio pavyktų ištraukti kone 15 procentų įmonių. Tai esą padėtų surinkti papildomus 120 milijonų eurų pajamų.
,,Tiktai pritaikius protingus mokesčius mes iš tikrųjų galime ir mokesčių daugiau surinkti, mažiau skatinamas šešėlis. Europos Sąjungoje tai įvardijama kaip šešėlio sprendimo problema”, – komentuoja ,,Amber Food“ direktorius Gediminas Balnis.
Pasak ekonomistų, apie PVM lengvatą maistui ir nealkoholiniams gėrimams maitinimo įstaigose jau svarsto ir kaimyninės šalys. Latvija bei Estija kalba netgi apie 5 procentų lengvatinio tarifo taikymą.
,,Reikėtų koordinuoti tą Baltijos šalių bendrą sprendimą. Nes jeigu tarkime Latvija įveda mažesnį PVM tarifą, paseka tuo Estija, tai Lietuva lieka vienintele šalimi, Lenkija turi tokį tarifą, tai, be abejonės, mažins konkurencinį pranašumą ir skatina šešėlį”, – mano ekonomistas Žygimantas Mauricas.
O Vyriausybė nepritaria Seimo opozicijai gimusioms idėjoms taikyti PVM lengvatą ne tik maitinimo įstaigoms – maistui ir nealkoholiniams gėrimams, bet ir nereceptiniams vaistams.
Tačiau Vyriausybė palaimino Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymą, kad nuo liepos 1 dienos mažas pajamas gaunantys, sunkiai besiverčiantys senjorai ir turintieji negalią kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones gautų nemokėdami priemokų.
Numatyta, kad priemokų už vaistus neliks visiems 75 metų ir vyresniems žmonėms, taip pat senatvės pensininkams ir turintiems negalią, jei jų pajamos nesieks 95 procentų minimalių vartojimo poreikių dydžio, dabar šis rodiklis siekia 257 eurus.
