Biudžeto deficitui siekiant 92,6 mln. eurų, didžiąją dalį jo – 82,5 mln. eurų – planuojama padengti iš 2023 metų likučio, o likusius 10 mln. eurų – pasiskolinti, nurodoma biudžeto aiškinamajame rašte.
Paskolintas lėšas ketinama naudoti Lengvosios atletikos maniežo statybai iš dalies finansuoti – šiemet planuojama baigti montuoti konstrukcijas, įrengti vidaus patalpas, sporto dangas.
Pernai Kauno miesto biudžeto išlaidos siekė 571,7 mln. eurų.
Kaip tarybos posėdyje sakė savivaldybės Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėja Roma Vosylienė, kol kas nežinoma, kiek savivaldybė gaus Kelių priežiūros ir tvarkymo programos lėšų, taip pat ukrainiečių apgyvendinimui, negautos lėšos iš dalies Europos Sąjungos finansuojamiems projektams.
„Gavus lėšas, biudžetas bus tikslinamas. Biudžeto bendra apimtis subalansuota“, – teigė R. Vosylienė.
Ji taip pat tvirtino, kad gyventojai pasyviai reagavo į biudžeto rengimą ir pastabų nepateikė.
„Matyt, biudžetas sudaromas ir paskirstomas tinkamai“, – svarstė Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėja.
Taryba Ekonomikos ir finansų komiteto siūlymu atmetė opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių (TS-LKD) demokratų frakcijos siūlymus biudžetui, kurių vertė viršijo 3,6 mln. eurų.
Konservatoriai prašė papildomai numatyti 1,2 mln. eurų įvažoms į kiemus ir gyvenamųjų kvartalų infrastruktūros tvarkymui, daugiau lėšų skirti vaizdo stebėjimo kamerų tinklo mieste plėtrai, didinti lėšas vaikų stovykloms, savižudybių prevencijai, psichikos sveikatos stiprinimui, finansuoti dviejų skirtingo lygio sankryžų, daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės prie geležinkelio stoties studijas.
Šią sumą konservatoriai siūlė perskirstyti mažinant savivaldybės numatytas išlaidas miesto reklamai Lietuvoje, teisinėms konsultacijoms, politikų ir administracijos darbuotojų komandiruotėms, „Kauno akcentų“ programai, Kėdainių tilto per Nemuną statybai.
Anot R. Vosylienės, komitetas nepritarė minėtiems siūlymams, nes jie neatitiko strateginiame veiklos plane numatytų asignavimų.
Didžiąją dalį 2024 metų biudžeto lėšų – 309 mln. eurų (52,9 proc.) numatyta skirti švietimui, 130 mln. eurų (22,1 proc.) infrastruktūrai ir jos tvarkymui, 90,4 mln. eurų (15,4 proc.) – socialinei ir sveikatos apsaugai, 50,2 mln. eurų (7,4 proc.) – bendroms valstybės paslaugoms.
Šiemet Kaunas planuoja statyti Kėdainių tiltą per Nemuną, toliau tiesti Pietrytinį aplinkkelį, rekonstruoti Laisvės alėją ir Vandžiogalos plentą, statyti pėsčiųjų tiltus iš Aleksoto į Nemuno salą ir į Karaliaus Mindaugo prospektą bei skirtingų lygių A1 kelio ir Ašigalio gatvės sankryžą.
2,2 mln. eurų numatoma skirti administracinio pastato su kremavimo paslaugų patalpomis Vainatrakio kaime statybai. Gatvių, aikščių kapitalinio remonto ir rekonstravimo darbams suplanuota 11 mln. eurų.
Dar 100,9 mln. eurų (17,2 proc.) planuojama paskirstyti sportui, kultūrai ir aplinkos apsaugai.
