Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Straipsnyje viskas gražu ir logiška. Tik vat šviesos tunelio gale lyg ir nesimato...
Jo,greta Čičinsko dvaro išties buvo linininkystės centras,dirbo mokslininkai. Kažin ar kas nors iš tų bolševikinių kolaborantų dar liko?
Baigiame nusigyventi.Tik ir belieka aikčioti: "Ai,kokie laimingi buvome stovėdami Baltijos kelyje!"
Jei kas paklaustų kokia pramonė yra Lietvoje,atsakyti būtų sunkoka.Lubys dar tebegamina trąšas,kažkiek šaldytuvų gamina Alytuje.Dar yra sūriai ir kiti pieno produktai,nedideli kiekiai mėsos. Otoliau? Toliau paprastam žmogui ir nebėra apie ką šnekėt..Yra dar kažkokių aptarnavimo sferos dirbtuvėlių.Štai ir visa ateitis,atrodanti gana verksmingai.
Gerbiu Jūsų kompetenciją, gilų savojo dalyko išmanymą. Tačiau šis straipsnis atrodo gerokai atitrūkęs nuo dabartinis tikrovės arba parašytas taip "taktiškai", kad nieko konkrečiai neužkabintų. Jūs puikiai žinote, kaip energingai dabar A. Kubiliaus vyriausybė ieško, kaip sumažinti išlaidas. Tačiau net ir dabar, kai Jūsų minėtas neapmokamas "laisvalaikis" apima vis daugiau žmonių, nelabai matyti, kad kas nors rūpintųsi padidinti įplaukas į biudžetą. Gamybos sektorius Lietuvoje (ne tik SVV) - labai apdaužytas. Ne viena lietuviškos pramonės šaka - sunaikinta arba vos begyvuojanti. Tai iš kur atsiras tas pakankamas biudžetas, kurio užtektų būtiniausiems valstybės poreikiams, jei pramonė sužlugdyta? Iš kur atsiras gyventojų perkamoji galia? Bankai BVP nekuria, o TVF nėra pajamų šaltinis. Paimkite tokį tipišką miestelį - Kuršėnus. Buvo Pavenčių cukraus fabrikas, Daugėlių statybinių medžiagų kombinatas, "Keramika" ir t.t. Dabar nė viena iš tų įmonių neveikia. Gal Lietuvai plytų nereikia? Fui, kam čia apie kažkokius provincijos Kuršėnus. Grįžkime į didjį "visko centrą" - Vilnių. Bet kad ir čia Grąžtų gamykla, buvusi gerai žinoma pasaulyje, virto vaiduokliu, o "Kuro aparatūra" kiaurais langais šviečia. A, dar liko žemės ūkis, atseit, turintis ES strategiją. Bet jau seniai sunaikinta lininkystė ir linų pramonė. Vaikams tyreles "maximiečiai" veža iš užsienio, ten apmokėdami darbo vietas, o savų sodų derlius pūva. Griozdiška pieno pramonė moka grašius už žaliavą, nepadengiančius ūkininkams net savikainos. Prašovėte optimistiškai įvertindamastą žemės ūkio strategiją. Jei kaimo gyvenviečių katastrofišką ištuštėjimą galima laikyti "kaimo plėtra", tai ką tada vadinsime griovimu? O tų ES didžiųjų pinigų didžioji dalis ne ūkininkams, o technikos, trąšų ir pan. pardavėjams teko ir tenka. Pagaliau atsikvošėkite: kaimas tai ne vien žemės ūkis. Kada apie kaimo ekonomiką pradėsite mąstyti šiuolaikinėmis sąvokomis?
Kur Jūs, EKONOMISTAI, ar vis dar 18 amžiuje diskutuojate su Franklinu? Ką Jūs čia giedate apie subalansuotą rinkos ekonomiką: "Tokia tvirta logika tinka ir padeda, kai padėtis standartinė – tai yra, kai teorija apriboja analizę brandžia ir stabilia, vos cikliškai tevilnijančia subalansuota rinkos ekonomika"? Geriau pramtumėte Prezidentę.
Citata iš lrytas.lt: ----------197. Prezidentės nuomonė 00:43 08-17 IP: 84.56.166.177
„Mes turime ir Civilinį kodeksą, kuris leidžia valstybei šešių mėnesių laikotarpyje kritinėje situacijoje įvesti tam tikrus reguliavimo svertus. Jeigu situacija bus sudėtinga, valstybė turi instrumentus, kaip ginti piliečius nuo savo užaugintų monopolistų. Mūsų rinkoje, deja, beveik visuose sektoriuose dominuoja monopolijos ir žmonės moka ne rinkos kainą, o monopolinių apetitų sukeltas kainas. Kai mūsų įstatymai leidžia rinkos koncentraciją iki 40 proc., tai reiškia, kad rinkoje yra 2, 5 dalyvio ir viskas. Tai kokia tai yra konkurencija, kainų arba rinkos ekonomika. Rinkos ekonomikos Lietuvoje praktiškai nėra, yra monopolinė ekonomika. Į tai Vyriausybė ir valstybė gali ir turi kištis, ypač tokiais kritiniais laikotarpiais“, – duodama interviu LTV laidai „Teisė žinoti“ sakė D. Grybauskaitė.
Citata iš lrytas.lt: ----------197. Prezidentės nuomonė 00:43 08-17 IP: 84.56.166.177
„Mes turime ir Civilinį kodeksą, kuris leidžia valstybei šešių mėnesių laikotarpyje kritinėje situacijoje įvesti tam tikrus reguliavimo svertus. Jeigu situacija bus sudėtinga, valstybė turi instrumentus, kaip ginti piliečius nuo savo užaugintų monopolistų. Mūsų rinkoje, deja, beveik visuose sektoriuose dominuoja monopolijos ir žmonės moka ne rinkos kainą, o monopolinių apetitų sukeltas kainas. Kai mūsų įstatymai leidžia rinkos koncentraciją iki 40 proc., tai reiškia, kad rinkoje yra 2, 5 dalyvio ir viskas. Tai kokia tai yra konkurencija, kainų arba rinkos ekonomika. Rinkos ekonomikos Lietuvoje praktiškai nėra, yra monopolinė ekonomika. Į tai Vyriausybė ir valstybė gali ir turi kištis, ypač tokiais kritiniais laikotarpiais“, – duodama interviu LTV laidai „Teisė žinoti“ sakė D. Grybauskaitė.
Dogmatiškos LT ekonomikos aprašas. Atviras ir tikras, bet klaidingas.
Nieko šiaip nebėra.. Tiktų geriau klausimas, kas buvo ?
Prekybos sferoje kapitalistai savo godumu niekuo nesiskiria nuo tų pačių kapitalistų bankų, nekilnojamo turto, statybos, gamybos sferose. Patys godžiausi ir niekuo nerizikuojantys - valdininkai. Drakonas ryja savo uodegą. Jeigu nieko negaminama, dar ir prekyba persikelia į internetą, perkant iš Anglijos, JAV , kur lįsti žmonėms? Iš ko gyventi? Štai jums ir laukinio (liberalaus) kapitalizmo finalas.
dabar mūsų prekybininkai elgiasi atvirkščiai ir užkeltom kainom verčia apsipirkti kad ir toje pačioje Vokietijoje, jau nekalbant apie GB ar JAV internetu. Mūsų prekybininkai liko 20 metų senumo patyrime, kad atsivežęs kelis krepšius iš kokios Turkijos galėdavo mėnesį vaidinti "stambų" verslininką. Taigi apie prekybininkus galima kalbėti tik kaip apie korporatyvinių susitarimų sferą ir ne kitaip.
REKLAMA
REKLAMA
Kas yra kas nacionalinėje ekonomikoje