Tarptautinio tinklo degalinėse „Statoil“ antradienį Latvijoje dujos kainavo 0,414 lato už litrą, arba 2,02 lito už litrą (Lt/l), tuo tarpu Lietuvoje tame pačiame tinkle jos buvo net 37 centais už litrą (ct/l) brangesnės - 2,39 Lt/l. Kainų skirtumas dviejose kaimyninėse valstybėse sudarė net 15,7 proc. Kodėl jis toks didelis, vakar niekas dorai paaiškinti negalėjo.
Nuo lapkričio pradžios dujos mažmeninėje prekyboje pabrango kone 40 ct/l. Iki lapkričio pradžios vidutiniškai ties 2,05 Lt/l riba įsitvirtinusi mažmeninė automobilinių dujų kaina pradėjo kilti pirmąją praėjusio mėnesio savaitę ir nuo tol, su nežymiais kelių centų krestelėjimais, žygiavo tik aukštyn. Per beveik porą mėnesių augimas sudarė net apie 20 proc. Palyginkime – per tą patį laikotarpį benzino ir dyzelino kainos šoktelėjo maždaug 7-8 proc.
Kaip rodo Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro turimi duomenys, didmeninė dujų kaina nuo praėjusio mėnesio pradžios iki praėjusios savaitės pabrango 10 proc. – nuo 3580 litų už toną iki daugiau nei 3927 litų už toną. Todėl perpus didesnis automobilinių dujų kainos augimas mažmeninėje rinkoje stebina.
Vakar paprašyti pakomentuoti situaciją dėl automobilinių dujų kainų sutartinai užčiaupę burnas laikė tiek mažmenininkai, tiek didmenininkai. Pvz., automobilinėmis dujomis prekiaujančios įmonės „Suskystintos dujos“ telefonu atsiliepusi sekretorė tvirtino, kad bendrovės direktorius Vaclovas Gedmintas paaiškins situaciją, jei jam bus paskambinta po kelių minučių. Tačiau vėliau bendrovės telefonu išvis niekas neatsiliepė.
Tuo tarpu žiniasklaidoje automobilinių dujų fenomeną stengiamasi aiškinti tendencijomis naftos rinkoje. Girdi, dujų kainos yra tiesiogiai susietos su naftos tarifais. Kadangi pastaruoju metu nafta brango, brango ir dujos.
Daug paprasčiau padėtį, kai vos per porą mėnesių dujų kaina pašoko penktadaliu, aiškina paprasti vairuotojai. Pavyzdžiui, Vilniuje dirbantis taksistas Gintautas Mocka, važinėjantis automobiliu „Audi 100“ su dujų įranga, pastebėjo, kad vienos ar kitos rūšies degalai pradeda brangti tada, kai atsiranda pakankamai daug vartotojų. „Buvo laikas, kai buvo brangus benzinas, o dyzelinas – perpus pigesnis. Tada visi masiškai pirko automobilius su dyzeliniais varikliais. Kai tik tokių mašinų atsirado pakankamai - šoktelėjo ir jiems tinkamų kaina. Dabar tas pat su automobiliais, kuriuose įmontuota dujų įranga. Aišku, kad taupantiems vairuotojams, ypač dirbantiems taksi versle, toks staigus kainų šuolis yra labai didelis smūgis“, - tvirtino G.Mocka.
Asociacijos „Transeksta“, vienijančios valstybinės automobilių techninės priežiūros įmones, direktorius Gintautas Šlėderis „Respublikai“ tvirtino, kad šiandien iš 550 tūkst. techninę priežiūrą perėjusių lengvųjų mašinų dujinę įrangą turi apie 15 proc.
- Vidmantas Užusienis
