Kaip skelbia Statistikos departamentas, jaunimo (15–24 metų amžiaus asmenų) nedarbo lygis šalyje antrąjį 2012 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2012 m. ketvirčiu, sumažėjo 3,5 procentinio punkto ir siekė 25,2 procento. Antrąjį 2012 m. ketvirtį 15–24 metų amžiaus bedarbių buvo 33,7 tūkst., t. y. ketvirtadalis jaunuolių, baigusių mokslus. Statistiniai duomenys, rodantys, kad ketvirtadalis jaunuolių neturi darbo, verčia susimąstyti, kokios gali būti tokios tendencijos priežastys ir kas galėtų sumažinti jaunimo nedarbą.
Darbo paieškos portalo CVbankas.lt atliktos apklausos rezultatai rodo, kad darbuotojai ar darbo ieškantieji mano, jog jaunimo nedarbo lygis, visų pirma, turėtų būti vertinamas ne nuo 15 metų amžiaus. Pasak portalo respondentų, mokyklinio amžiaus jaunuoliams, kuriems vos 15 ar 16 metų, neretai per anksti galvoti apie darbą, pagrindinė jų užduotis turėtų būti mokymasis, ateityje sudarantis daugiau galimybių įsitvirtinti darbo rinkoje.
Antra, dauguma CVbankas.lt respondentų (38 proc.) laikosi nuomonės, kad jaunuoliai turėtų pradėti dirbti tik baigę mokslus ir įgiję išsilavinimą arba bent jau sulaukę 18 metų amžiaus (22 proc. apklausos dalyvių). Kad susirasti pirmą darbą derėtų dar iki pilnametystės, sutinka vos 12 proc. CVbankas.lt respondentų. Likęs kiek daugiau nei ketvirtadalis mano, kad dirbti pradėti reikėtų ne anksčiau kaip nuo 19 metų amžiaus.
Paklausti, kas galėtų sumažinti jaunimo nedarbą, apklausoje dalyvavusieji pateikia keletą pasiūlymų. Jų nuomone, jaunuoliams būtų lengviau susirasti darbą, jei pasikeistų darbdavių požiūris į jaunus žmones, neturinčius darbo patirties. Teigiama, kad mažesni darbdavių reikalavimai ir samprata, kad darbo praktika įgyjama tik dirbant, o ne studijuojant, padėtų atverti jaunuoliams darbo rinkos duris. Iš apklausos dalyvių girdėti ir pasvarstymų, kad reikėtų ir didesnės valstybės paramos įmonėms, kurios įdarbintų jaunus ir mažai ar išvis darbo patirties neturinčius asmenis.
CVbankas.lt apklausos dalyviai taip pat mano, kad jaunimo nedarbas sumažėtų, jei studijuoti suplanuotų vietų skaičius būtų sukurtas, atsižvelgiant į tai, kokių iš tiesų specialistų šalyje trūksta. Pasak respondentų, dabar rinka perpildyta tam tikrų sričių atstovų, kasmet jų paruošiama vis daugiau, tad atsiranda didelė tarpusavio konkurencija. Priimamų studijuoti naujų studentų pagal studijų sritis reguliavimas leistų apriboti kelių sričių specialistų perteklių ir padidintų reikiamų ir trūkstamų specialistų pasiūlą.
Apklausos rezultatai taip pat rodo, kad darbuotojai mano, jog jaunimo nedarbo lygį padėtų sumažinti tinkamesnė valstybės politika pensijų atžvilgiu. Didesnių pensijų mokėjimas garantuotų geresnį gyvenimo lygį ir paskatintų nebedirbti pensinio amžiaus žmonių, taigi atsirastų daugiau laisvų darbo vietų.
Kai kurie apklausoje dalyvavę asmenys taip pat mano, kad ne tik darbdaviai ar valstybės politika turėtų keistis, bet ir pats jaunimas. Neretai jaunuoliai, neturintys patirties, būdami nekompetentingi, kelia aukštus reikalavimus darbdaviams ir tikisi itin gerų darbo sąlygų, jų dar net neužsitarnavę. Pasak respondentų, patys darbo ieškantys jaunuoliai turėtų labai gerai įvertinti, ką gali pasiūlyti įmonei, ir objektyviai nusistatyti, kokių sąlygų už savo gebėjimus bent darbo pradžioje gali tikėtis.
