Praėjo pusė dešimtmečio nuo tada, kai „pasaulis pasikeitė“, rašo „The Guardian“. Tačiau kas nutiko ekonominio nuosmukio architektams? Ar pasikeitė jų pasaulis?
Vadovas Adamas Applegarthas buvo priverstas 2007 metais palikti skęstanti JK banką „Northern Rock“. Per penkis metus iki banko bankroto pradžios jis gavo apie 10 mln. svarų sterlingų bei pardavė akcijas už 2,6 mln. svarų sterlingų. Jo pensija, kai jam sueis 55 metai bus verta 304 tūkst. svarų sterlingų per metus.
Kitus metus po banko žlugimo buvęs „Northern Rock” vadovas leido sau įprastoje aplinkoje. „Šią vasarą, - sakė vienas iš jo senų kolegų. – jis ilsėsis. Jis žaidžia labai daug kriketo, važinėja savo automobiliais ir keliauja.“
2009 metų rudenį A. Applegarthas tapo vyriausiuoju JAV firmos „Apollo Management“ patarėju Europos blogų skolų pirkimo klausimais. Po trijų metų jis vis dar tęsia šį darbą, tačiau nuo viešumos yra atsitvėręs neperžengiama siena.
Didelis tylos debesis supa žmones, kurie kadaise buvo vieni garsiausių balsų finansų paslaugų sektoriuje.
Buvęs „Royal Bank of Scotland“ vadovas Fredas Goodwinas garsėja savo atsiskyrėlišku gyvenimu. Tuo tarpu Steve‘as Crawshawas, kuris būsto paskolų įmonę „Bradford and Bingley“ privedė iki tokio lygio, kad šaliai teko ją nacionalizuoti, pasislėpė atokioje kaimo vietovėje.
Finansų amžiaus viršūnėje šie žmonės buvo vadinami „Visatos valdovais“. Praėjus penkeriems metams po krizės pradžios, žiūrint į jų karjeros įrašus visagalybės idėja atrodo absurdiška. Dauguma 2007-2008 metų krizės epicentre besisukusių žmonių panašesni į mažiau galingus stereotipus: išblėsusios roko žvaigždės, vis dar bandančios išsilaikyti scenoje, nors jau seniai žino, kad jų hitai pabodo, seni triukai tapo gėdingais ir jų laikas praėjo.
JAV tik saujelei buvusių bankininkų buvo pateikti kriminaliniai kaltinimai dėl finansų griūties. Vienintelė stambi figūra, kuri buvo nusiųsta į kalėjimą – Bernardas Madoffas. Tuo tarpu žmonės, kurie naudodami paslaptingus finansinius instrumentus pririnko blogų skolų ir nustūmė pasaulį iki žlugimo ribos, vis dar yra laisvėje: daugelis iš jų gyvena paprastesnius gyvenimus, bet jie yra laisvi, ir tikrai ne skurdžiai.
Netgi tie, kurie sukūrė „Lehman Brothers“ katastrofą ir taip pradėjo 2008 metų nuosmukį, išsisuko.
Dickas Fuldas, generalinis „Lehman Brothers“ direktorius iki banko žlugimo buvo korporacijų ikona, vadinama „Gorila“.
Šiomis dienomis jis migruoja tarp Niujorko ir savo namų Floridoje ir Aidahe. Pasak liudytojų, jis keliauja paprastais komerciniais skrydžiais ir vadovauja mažytei firmai, kuri teikia konsultacijas visais verslo klausimais klientų valdymo komandoms ir vyriausiesiems darbuotojams.
Prieš du metus JAV pareigūnams pateikti dokumentai rodo, kad D. Fuldas dirba po 60 valandų per savaitę. Tokia nelengva našta gali būti reikiamybė: pardavęs savo butą Niujorko Park aveniu buvęs bankininkas galbūt nebesimėgauja tokia prabanga kaip anksčiau ir kaupia pinigus tolimesniam bylinėjimuisi su „Lehman Brothers“ draudikais.
Be to, D. Fuldas jaučia įtampą dėl savo saugumo. Kai prieš tris metus ant jo durų slenksčio pasirodė reporteris, jam išsprūdo: „Tu neturi ginklo. Tai gerai.“
Panašu, kad kiti, glaudžiai susiję su krize, taip pat gyvena „mažesnius“ gyvenimus bei laiko burnas tvirtai užčiauptas. Kathleen Corbet buvo svarbios reitingų agentūros „Standard&Poors” prezidente, tačiau atsistatydino 2007 metais, kai pradėjo aiškėti, kad saugus AAA reitingas, kuriuo buvo įvertinti būsto paskolų vertybiniai popieriai, yra tik iliuzija. Dabar ji atsakinga už mažą privataus kapitalo firmą „Cross Ridge Capital“ Konektikute.
Maurice‘as „Hank“ Greenbergas išpūtė AIG iki didžiausios draudimo įmonės pasaulyje. Tačiau po to ji staigiai krito žemyn į bankrotą ir JAV 80 proc. jos nacionalizavo. Įmonės vadovas M. Greenbergas atsistatydino 2005 metais - du metai prieš firmos griūtį, iškilus apskaitos skandalui, kuris pradėjo AIG smukimą.
„Mes dabar turime didelę vyriausybę, kuri nėra galimybių kūrėja – privatus sektorius kuria galimybes, tad mūsų pagrindinės vertybės yra pavojuje“, - neseniai sakė M. Greenbergas. Jis savo žodžius remia veiksmais: M. Greenbergas padavė į teismą JAV valstybę ir reikalauja 25 mlrd. JAV dolerių, teigdamas, kad AIG taryba buvo „verčiama“ perduoti įmonės kontrolę federalinei vyriausybei.
Tokie vieši veiksmai – kontrastas jo kolegos iš AIG Josepho Cassano elgesiui. Šis žmogus pardavinėjo kredito pasikeitimo sandorius Londone tam, kad ir toliau būtų pinigų ir nustūmė įmonę į tokią padėtį, kad JAV mokesčių mokėtojai turėjo sumokėti 182 mlrd. svarų sterlingų tam, kad išlaikytų ją gyvą. Tuomet J. Cassano gyveno prabangiame name šalia „Harrods“ prekybos centro. Dabar jis persikraustė į Vestportą, kur gyvena be darbo ir yra nepasiekiamas.
Tačiau yra vienas žmogus, kuris geriausiai įkūnija maniją ir absurdiškumą, kuris privedė prie krizės. Tai 74 metų Angelo Mozilo. Iki 2008 m. liepos mėn. jis vadovavo „Countrywide Financial“ – didžiausiai rizikingų būsto paskolų tiekėjai Amerikoje. Tarp 2001 ir 2006 metų jis užsidirbo apie 470 mln. JAV dolerių.
Įmonė pradėjo žlugti 2007 m. rugpjūtį, ją galų gale nusipirko „Bank of America“. Civiliniame ieškinyje, kuris buvo išspręstas 2010 m., A. Mozilo sutarė su Vertybinių popierių ir biržų komisija, kad jis sumokės 22,5 mln. JAV dolerių tam, kad padengtų kaltinimus apgavyste ir vidine prekyba. Dar 45 mln. JAV dolerių buvo skirti įmonės buvusiems akcininkams.
A. Mozilo ir jo įmonės veiksmų įtaka negali būti pervertinta: būtent „Countrywide“ pradėjo finansų sistemos skendimą blogoje skoloje. Dėl tų veiksmų Volstrite ir Sityje kilo mirtina panika ir atėjo spartaus ekonominio augimo pabaiga.
Milijonai žmonių prarado savo namus ar prarado darbus ir dabar yra priversti gyventi griežtomis taupymo, kuris nepaleidžia Vakarų ekonomikų, sąlygomis.
