Kas kaltas dėl išaugusių kainų: noras pasipelnyti iš gyventojų ar padidėjusios sąnaudos?

Rinkos ekonomikoje yra visiškai normalu siekti pelno – dirbti taip, kad veiklos pajamos, gaunamos už klientams parduotas prekes ir paslaugas, kuo labiau viršytų visas patirtas išlaidas ar sąnaudas, pavyzdžiui, prekių įsigijimo, darbo užmokesčio, transporto, energijos ir kt.

Kurdami įmones, verslininkai paprastai nori, kad jų investuoti pinigai sugrįžtų, o be pelno neįmanoma ir tolesnė verslo plėtra, naujų darbo vietų kūrimas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Nepraleiskite progos: gyventojams duos iki 26 tūkst. eurų paramos verslui pradėti

Rusiškos naftos atsisakymas smukdė „Orlen Lietuvos“ pelną ir pajamas

Baltijos valstybių pramonės produkcijos gamintojai balandį toliau mažino kainas

Priklausomai nuo rinkos aplinkybių vieni verslai gaudami pelną investuotas lėšas atsiima greičiau, o kiti – lėčiau.

Pavyzdžiui, jeigu žmogus investuoja 100 eurų ir sutinka palaukti 10 metų, kol investicija grįš, tai kasmet jis tenkinasi 10 eurų pelnu. Tačiau norint, kad investicija sugrįžtų per 5 metus, kasmet reikės po 20 eurų pelno.

Pirmu atveju verslininkas taikys mažesnę pelno maržą, o antru – dvigubai didesnę. O kuo ji didesnė, tuo brangiau už prekes ir paslaugas moka vartotojai.

Kiek pelno uždirba Lietuvos įmonės

Finansines ataskaitas už praėjusius metus įmonės privalo pateikti iki šio mėnesio pabaigos. Nemaža dalis to dar nepadarė, tačiau daugiau kaip 44 tūkst. bendrovių jas jau pateikė. Šios įmonės yra pateikusios ir ankstesnių metų finansines ataskaitas. Tad galima palyginti, kaip joms sekėsi pernai ir užpernai.

Duomenų tyrimų bendrovės „Scorify“ skaičiavimai rodo, kad pernai minėtos įmonės gavo 54,9 mlrd. eurų pajamų – beveik 41 proc. arba 15,9 mlrd. eurų daugiau nei ankstesniais metais.

Jų pelnas praėjusiais metais siekė beveik 9,37 mlrd. eurų – t.y. beveik 28 proc., arba 2 mlrd. eurų daugiau nei ankstesniais metais.

Primename, kad pernai Lietuvoje vidutinė metinė infliacija buvo beveik 19 proc. Taigi, tiek įmonių pajamos, tiek pelnas augo sparčiau nei kainos.

Pagal fiksuotą pelningumą (pelno ir pajamų santykį) pernai Lietuvoje geriausiai sekėsi įmonėms, besiverčiančioms apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla (pelningumas – 47 proc.), nekilnojamojo turto operacijomis (47 proc.), finansine ir draudimo veikla (45 proc.).

Paprastai kalbant, iš 100 eurų, kuriuos sumokame šioms įmonėms, 45–47 eurai joms lieka kaip pelnas.

Prasčiausiai pernai sekėsi elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo srityje veikiančioms įmonėms (pelningumas – vos 3 proc.), taip pat vandens tiekimo, nuotekų valymas, atliekų tvarkymo ir regeneravimo bendrovėms (13 proc.).

Daugiau pajamų ir pelno

„Scorify“ verslo sprendimų vadovė Jurga Tamašauskaitė pastebėjo, kad pirmosios įmonių ataskaitos išsiskyrė mažesnėmis apyvartomis ir didesniais pelnais.

„Tačiau artėjant finansinių ataskaitų pateikimo terminui, kaip paprastai vis daugiau didžiausių Lietuvos įmonių pateikia ataskaitas, tad pelno ir pajamų dydžiai tampa šiek tiek nuosaikesniais“, – komentavo J. Tamašauskaitė.

Ji atkreipė dėmesį, kad, naujausiais duomenimis, pernai metais įmonės gavo 41 proc. daugiau pajamų ir uždirbo 28 proc. daugiau pelno.

„Matome, kad praėję metai įmonėms buvo sėkmingi, o augantis pelnas rodo, kad nepaisant išaugusių sąnaudų įmonės turėjo galimybę sukaupti daugiau pelno, ir taip pasiruošti pagalvę artėjančiam ekonomikos sulėtėjimui“, – komentavo pašnekovė.

Pasak jos, pajamų prasme praėję metai sėkmingiausi buvo apdirbamosios pramonės, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėms – šių sektorių pajamos augo pusantro karto.

Rekordines pajamas gavo elektros, dujų, garo tiekimo įmonės – 2,5 karto daugiau, profesinių, mokslinių ir technologinių paslaugų įmonės – daugiau nei 3 kartus daugiau pajamų.

J. Tamašauskaitė pastebi, kad šie du sektoriai lyderiauja ir pagal pelningumo rodiklius – jie atitinkamai uždirbo 76 proc. ir 65 proc. daugiau pajamų. Prie pelningumo lyderių pernai įsiveržė ir žemės ūkis, uždirbęs 63 proc. daugiau pelno nei 2021 m.

„Lyginant pajamų ir pelno rodiklius, verta prisiminti, kad 2021 m. dar buvo pandeminiai metai, kuomet verslo veikla kurį laiką buvo suvaržyta. O augantys pelno rodikliai rodo įmonių norą kompensuoti anksčiau patirtus nuostolius ir pasiruošti lėtėjančioms verslo apsukoms“, – svarstė „Scorify“ verslo sprendimų vadovė.

Atsiriekė daugiau pelno

Lietuvos banko (LB) Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresniosios ekonomistė Laura Mociūnaitė akcentavo, kad 2022 m. buvo įvairių energijos išteklių bei kitų žaliavų kainų išskirtinai didelio augimo laikotarpis.

„Pavyzdžiui, dujų kainos pernai buvo beveik 3, elektros – apie 2,5 karto didesnės nei prieš metus. Tai didino sąnaudas visuose tiekimo grandinės etapuose.

Santykinai didelė paklausa ir gyventojų perkamoji galia sudarė palankias sąlygas perkėlinėti sąnaudų padidėjimą į kainas reikšmingai nebloginant pelningumo rodiklių“, – komentavo LB ekonomistė.

Ji pripažino, kad Lietuvos įmonių pelnas (apskaičiuotas remiantis pelnui artimu nacionalinių sąskaitų rodikliu) 2022 m. ekonomikoje augo, o pelno dalis pridėtinėje vertėje padidėjo.

„Nors šiuo metu rinkose įvairių energijos išteklių kainos yra sumažėjusios, identiško kainų kryčio vartotojams tikėtis nereikėtų dėl kitų veiksnių, pavyzdžiui, augančių vienetinių darbo didinančių sąnaudas įtakos“, – aiškino L. Mociūnaitė.

Anot jos, detaliau pažvelgus į maisto kainas, matyti, kad tiek žemės ūkyje, tiek pramonėje ir mažmeninėje maisto produktų prekyboje praėjusių metų paskutinį ketvirtį prekių kainos kilo spartesniu metiniu tempu nei sąnaudos.

Esą sąnaudų augimo sumažėjimą daugiausia lėmė kritusios energijos išteklių bei maisto žaliavų kainos.

„Vis dėlto, vertinant bendrą kainų ir sąnaudų pokytį per 2021–2022 m., matyti, kad maisto pramonėje sąnaudos yra padidėjusios daugiau nei gamintojų prekių kainos, maisto prekyboje tiek sąnaudos, tiek prekių kainos vartotojams yra išaugusios panašiai.

Tuo metu žemės ūkyje produkcijos kainos vis dar yra išaugusios daugiau nei sąnaudos, tačiau, palyginti su 2022 m. antruoju ketvirčiu, atotrūkis sumažėjo“, – nurodė LB ekonomistė.

Ji prognozavo, kad maisto produktų kainų augimas toliau lėtės, tačiau nebus tolygus energijos sąnaudų mažėjimui dėl sąnaudų persidavimo kainoms gamybos grandyje laipsniškumo ir kitų sąnaudų dedamųjų įtakos.