Kopenhagoje (Danija) vykstanti Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencija – ne tik žmogaus savimonės, bet ir valstybių įtakos išbandymas.
Klimato kaitos konferencijoje Kopenhagoje dalyvauja 15 tūkst. dalyvių iš 192 valstybių. Konferencija baigsis gruodžio 18 dieną. Manoma, kad tai yra didžiausias susitikimas pasaulio istorijoje. Dabartinis susitarimas kovoti su klimato kaita – Kioto protokolas – baigs galioti 2012 metų pabaigoje. Kioto protokole besivystančioms šalims jokių reikalavimų taikoma nebuvo.
Didžiulė platforma įvairioms spekuliacijoms
Porą savaičių prieš didįjį Kopenhagos susitikimą paviešinti esą atsitiktinai į internetą patekę elektroniniai laiškai. Juose Anglijos universiteto Klimato kaitos skyriaus mokslininkai ragina neskelbti duomenų, rodančių, kad žmogaus veiklos įtaka klimato kaitai nėra tokia didelė.
JT specialistų grupė tiria šį įvykį siekdama išsiaiškinti, ar iš tiesų nėra manipuliuojama tokiais duomenimis.
Suinteresuotų grupių – tiek pasisakančių už kovą su klimato kaita, tiek teigiančių, kad kalbos apie žmogaus veiklos įtaką aplinkai dirbtinai išpūstos, – yra ir politikoje, ir tarp visuomeninių organizacijų, ir verslo pasaulyje. Nevienodai į ruošiamą kovos su klimato kaita programą reaguoja ir skirtingos valstybės. Vienos ketina mažinti teršalų kiekį, tačiau teisiškai įsipareigoti nenori.
Kitos baiminasi galimų didžiulių finansinių indėlių kovojant su klimato kaita reikalavimų. Pripažįstama, kad gali tekti susitaikyti su tuo, jog kova su klimato kaita pareikalaus ekonomikos augimo pristabdymo.
Panašu, kad Europos Sąjunga (ES), ilgai norėjusi bent kurioje nors srityje pirmauti pasaulyje, šįkart mes daug pastangų ir lėšų.
Ruošėsi iš anksto
ES nusiteikusi daryti labai žymų spaudimą telkiantis kovai su klimato kaita. Priminsime, kad ES priėmė sprendimą iki 2020-ųjų patrigubinti atsinaujinančių energijos šaltinių vartojimą ir penktadaliu sumažinti anglies dvideginio emisiją.
Dar šių metų rugsėjį, ruošiantis deryboms dėl Kopenhagos susitarimo kovos su klimato kaita tema, Europos Komisija parengė pirmuosius finansinius pasiūlymus.
Siūloma, kad iki 2013 metų kasmet reikėtų skirti apie 5–7 mlrd. eurų tarptautinių viešųjų lėšų, o vėliau – dar daugiau. Tačiau kalbama ne apie, pavyzdžiui, investicijas į atsinaujinančių energijos šaltinių gamybos plėtrą, bet apie paramą besivystančioms šalims.
7,2 mlrd. eurų parama – kovai su klimato kaita ir įtakai užsitikrinti
ES vadovai konferencijoje Kopenhagoje pažadėjo per artimiausius trejus metus iš viso skirti 7,2 mlrd. eurų, kad padėtų neturtingesnėms valstybėms kovoti su visuotiniu atšilimu.
Tokiu būdu jie tikisi gauti gerokai daugiau paramos Kopenhagoje rengiamam susitarimui, praneša Europos Komisija.
Danijos sostinėje vykstančioje JT konferencijoje ne tik deramasi dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo apribojimo, bet ir siekiama nuspręsti, kas padengs prisitaikymo prie klimato kaitos projektų išlaidas besivystančiose pasaulio šalyse.
ES šalys susitikime pareiškė esančios pasirengusios skirti savo dalį, jei jomis paseks kitos valstybės.
Šia parama būtų finansuojama, pavyzdžiui, pakrančių apsauga, miškų išsaugojimas, su žemės ūkio kultūrų auginimu susiję pokyčiai ir perėjimas nuo iškastinio kuro prie mažai anglies dvideginio išskiriančios energijos rūšių.
Europos Komisijos Pirmininkas Jose Manuel Barroso sakė: „Džiaugiuosi, kad sutarėme dėl įspūdingos skubaus pradinio finansavimo sumos. Ji didesnė nei buvo galima tikėtis iš Europos Sąjungos. Dabar tikimės, kad kitos šalys paseks mūsų pavyzdžiu. Finansavimas – esminė susitarimo sudarymo sąlyga“.
