jose manuel barroso

(papildyta 14.24) Jungtinės Valstijos pastebėjo tam tikrą Rusijos pajėgų judėjimą netoli Ukrainos sienos, bet nėra jokių didelio masto atsitraukimo ženklų, trečiadienį sakė JAV sausumos pajėgų sekretorius Johnas McHugh (Džonas Makhju). „Kol kas žinome tiek, kad buvo tam tikro pajėgų judėjimo, bet negavau jokio patvirtinimo, nei per šaltinius Pentagone, nei per šaltinius NATO, kad buvo tų pajėgų didelio masto perdislokavimas (atitraukiant jas) nuo sienos“, – sakė J.McHugh spaudos konferencij...

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį susitiks su vyriausybės vadovybe, kad apsvarstytų Rusijos ekonominius ryšius su Ukraina, taip pat energetikos problemas, sakė prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas, bet smulkiau to nekomentavo. Valstybės kontroliuojamas gamtinių dujų koncernas „Gazprom“ nurodo, kad Ukraina laiku, iki vidurnakčio pirmadienį, nesumokėjo dujų sąskaitos už kovo mėnesį ir jau yra skolinga Rusijai 2,2 mlrd. dolerių.

 Europos Sąjunga (ES) priartėjo prie sprendimo įšaldyti naujo Rusijos eksporto dujotiekio "South Stream" projektą, rašo "The Daily Telegraph". Informacija apie tokius Briuselio planus nutekėjo po Europos Komisijos (EK) vadovo Jose Manuel Barroso (Žozė Manuelio Barozu) susitikimo su Bulgarijos politikais. Teigiama, jog EK prezidentas pareikalavo, kad Bulgarija nesipriešintų naujam Briuselio požiūriui į šį projektą.

Konsorciumas „Shah Deniz II“, eksploatuojantis didžiulį Azerbaidžano gamtinių dujų telkinį, antradienį pasirašė dokumentą dėl paskutinių investicijų, atveriančių kelią tiekimui į Europą svarbiu už Rusijos ribų einančiu maršrutu. Pasirašytas galutinis sprendimas dėl 20 mlrd. eurų investicijų, kuriuo pradedama svarbaus naujo dujotiekio nuo Kaspijos jūros į Europą tiesimas. Nuo 2018 metų į Turkiją ir Gruziją keliaus 6 mlrd. kub.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė yra minima tarp kandidatų užimti Europos Komisijos pirmininkės postą. Apie tai apžvalginiame straipsnyje rašo „Reuters“ naujienų agentūra. Lietuvos vadovės pavardė minima greta Lenkijos, Suomijos ir Švedijos premjerų, dviejų eurokomisarų, Tarptautinio valiutos fondo ir Europos Parlamento vadovų.

Kovo 1 d. prasidėsiančio ir dvi dienas truksiančio Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo išvakarėse Belgijoje, Ispanijoje ir Graikijoje buvo surengti profsąjungų protestai prieš griežtą taupymą, informuoja AP.

Europos centrinio banko (ECB) vadovas ketvirtadienį išreiškė didelį susirūpinimą dėl Vengrijos centrinio banko nepriklausomybės, o tai tik padidino spaudimą Budapeštui atšaukti ginčytinus banko įstatymų pakeitimus, informuoja AFP. „Mes visi esame labai sunerimę, nes ECB yra ypač atsargus dėl spaudimo ženklų, rodomų bet kurios Europos Sąjungos narės įstatymų leidėjų dėl jų centrinių bankų. Manau, kad toks spaudimas yra nesuderinamas su ES sutarties dvasia“, – kalbėjo M. Dragis.

Pirmadienį Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą temdė opozicijos lyderės Julijos Tymošenko bylos šešėlis, stabdantis valstybės prisijungimo prie ES planus, informuoja AFP. Anksčiau šiais metais abi pusės tikėjosi, kad susitikimo metu galės pasirašyti Asociacijos susitarimą ir žengti pirmą žingsnį Ukrainos prisijungimo prie bloko link. Tačiau J. Tymošenko įkalinimas, kurį ES pasmerkė kaip politiškai motyvuotą, sukėlė krizę tarp Kijevo ir Briuselio.

Euro zoną drebina sisteminė krizė, kurią įveikti pavyktų tik tuomet, jeigu dėl to tai rimtai susirūpintų visos šalys, trečiadienį pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso). „Mes susidūrėme su tikra sistemine krize, kuriai įveikti būtinas visų šalių dalyvavimas ir svarbios papildomos priemonės“, - sakė Ž. M. Barozas, kalbėdamas Europos Parlamente.

Ekonominės prognozės visai Europai yra daugiau neigiamos, nei teigiamos. Davidas Cameronas vakar į tai reagavo patikindamas, kad iždas rengiasi bet kokiems netikėtumams, o eurozonos lyderiai turėtų priemonių imtis jau dabar, kitaip atsidurs blogiausioje situacijoje nuo 2008-ųjų metų ekonominės griūties. Eurozonos narės baiminasi euro žlugimo.

Politinė ir ekonominė krizė Italijoje pakurstė nerimą dėl euro zonos padalijimo, nes Europos Sąjunga (ES) nepajėgs išgelbėti trečios pagal dydį regiono ekonomikos. Besitęsiant krizei Europos Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso) griežtai įspėjo dėl euro zonos padalijimo keliamų grėsmių. ES šaltiniai naujienų agentūrai „Reuters“ teigė, kad Prancūzijos ir Vokietijos pareigūnai diskutavo dėl tokio žingsnio.

Euro zonos lyderiai priėmė susitarimą, kaip spręsti skolų krizę, praneša BBC. Praėjusią savaitę 27 Europos Sąjungos narių lyderiai dar kartą susitiko Briuselyje, kur po sunkių ir ilgų diskusijų buvo priimtas gyvybiškai Europai svarbus skolų krizės sprendimo planas. Buvo pritarta trims svarbiems punktams. Pirmas sprendimas Bankai sutiko nurašyti 50 proc. Graikijos skolų.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuel Barroso pasiūlė planą, kaip palaikyti euro zoną ir jos bankus, praneša BBC. Savo kalboje J. M. Barroso pabrėžė, kad bankai turi stiprinti savo pozicijas didindami likvidžių aktyvų atsargas. Pasak jo, bet kuriam bankui, gaunančiam paramą iš Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF), turėtų būti neleista mokėti dividendus ar premijas.

Kaip Europos Sąjunga ketina auginti ne ekonomiką, o nusmukusį pasitikėjimą? Toks buvo pagrindinis Europos Parlamento nario Vytauto Landsbergio klausimas Europos Komisijos prezidentui Jose Manuel Barroso vakar Europos liaudies partijos frakcijoje vykusioje  diskusijoje. „Koks būtų Jūsų ir Komisijos planas pasiekti, kad Europos Sąjungoje augtų pasitikėjimas?“, – teiravosi V. Landsbergis J. M. Barroso.

Europos Komisija atsižvelgė į Prezidentės Dalios Grybauskaitės raginimus Europos Sąjungai nedelsiant imtis visų įmanomų priemonių, kad jos kaimynystėje esančios ir planuojamos statyti atominės elektrinės būtų saugios. Tai savo laiške Prezidentei patvirtino Europos Komisijos Prezidentas Jose Manuel Barroso.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barrosas jau yra kalbėjęs Rusijos premjerui Vladimirui Putinui apie galimybę pasinaudoti Europos Sąjungos konkurencijos įstatymais ir atvėsinti Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ ambicijas Europoje, rodo „WikiLeaks“ paskelbtas 2008 metų diplomatinis dokumentas iš ambasados Briuselyje.

Lietuvos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje (ES) Raimundas Karoblis susitiko su Europos Komisijos Prezidentu Žoze Manueliu Barozu (Jose Manuel Barroso) ir įteikė jam skiriamuosius raštus. Po raštų teikimo ceremonijos pirmadienį R. Karoblis ir Ž. M. Barozas aptarė Europos energetikos politikos, 2011 m. ES biudžeto ir finansų krizių valdymo mechanizmo klausimus.

Europos Komisijos Pirmininkas Jose Manuel Barroso nusprendė sukurti darbo grupę, įvertinsiančią vulkaninių pelenų debesų nulemtą keleivinių skrydžių sektoriaus ir visos ekonomikos padėtį. Pirmininkas nori užsitikrinti kokybišką analizę, kad prireikus ES galėtų tinkamai sureaguoti ir kad visose ES valstybėse ekonominiams įvykio padariniams šalinti priimtos priemonės būtų tinkamai koordinuojamos.

Šiandien Europos Komisija išrinko 43 svarbiausius energetikos projektus, kuriuos įgyvendinant bus ypač prisidedama prie ES ekonomikos atsigavimo, o sukūrus tarpvalstybinę infrastruktūrą bus padidintas energijos tiekimo saugumas. Pagal šiandienos sprendimą Komisija skirs 2,3 mlrd. eurų 31 su dujomis ir 12 su elektros energija susijusiems projektams. Tai antrasis finansavimo sprendimas pagal Ekonomikos atkūrimo priemonių rinkinį, kurį sudaro beveik 4 mlrd. eurų.

Šią antradienio popietę Europos Parlamente (EP) yra numatytas balsavimas dėl naujos Europos Komisijos sudėties paskyrimo penkeriems metams ir kurioje Lietuvos deleguotam Algirdui Šemetai numatytas mokesčių ir audito eurokomisaro portfelis. Antradienį europarlamentarai Strasbūre balsuos dėl visos Europos Komisijos sudėties - 26 komisarų ir Komisijos pirmininko portugalo Jose Manuelio Barroso. Komisijai patvirtinti reikalinga paprasta balsų dauguma.

Naujos sudėties Europos Komisija (EK) turėtų pradėti dirbti vasario 10 dieną - tai paaiškės po kitą antradienį vyksiančio balsavimo Europos Parlamente (EP) Strasbūre, kur europarlamentarai susirinks į plenarinę sesiją. Antradienio popietę numatyto balsavimo metu EP spręs dėl naujos sudėties EK, kurią sudaro 26 eurokomisarai, paskyrimo penkeriems metams, praneša EP Informacijos biuras Lietuvoje.

Kopenhagoje (Danija) vykstanti Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencija – ne tik žmogaus savimonės, bet ir valstybių įtakos išbandymas. Klimato kaitos konferencijoje Kopenhagoje dalyvauja 15 tūkst. dalyvių iš 192 valstybių. Konferencija baigsis gruodžio 18 dieną. Manoma, kad tai yra didžiausias susitikimas pasaulio istorijoje. Dabartinis susitarimas kovoti su klimato kaita – Kioto protokolas – baigs galioti 2012 metų pabaigoje.