Ketvirtadienį „Sodra“ pristatė antrojo šių metų ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalgą, kurioje „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė apžvelgė kaip keitėsi gyventojų darbo pajamos, kokį poveikį karantinas dėl COVID-19 turėjo darbuotojams ir įmonėms bei kokius atsigavimo ženklus rodo darbo rinka.
Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, vidutinės gyventojų darbo pajamos paaugo 5,3 proc. iki 1 319 eurų (neatskaičius mokesčių), kai, palyginti, pirmąjį šių metų ketvirtį metinis augimas buvo dviženklis – 10 proc. Be to, antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, gyventojų pajamos smuktelėjo 0,3 proc.
„Sodros“ duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu, apdraustųjų, dirbusių visą mėnesį, skaičius mažėjo 2,2 proc. arba 27 tūkst.
„Karantino poveikį darbo pajamoms rodo antrąjį ketvirtį ženkliai lėčiau nei pirmąjį augusios gyventojų darbo pajamos. Visgi, yra prielaidų manyti, kad šis pajamų augimo lėtėjimas yra laikinas ir juntamas tik karantino laikotarpiu.
Mūsų analizė rodo, kad didžiausią karantino įtaką patyrė būtent labiausiai COVID-19 paveikti viešbučių, turizmo, maitinimo sektoriai, kurie ir atsigauna lėčiau“, – sako „Sodros“ Statistikos analizės ir prognozės skyriaus patarėja K. Zitikytė.
Pajamų augimas lėtėjo laikinai
Palyginti su pirmuoju ketvirčiu, šalyje mažėjo gyventojų, kurių darbo užmokestis per metus padidėjo daugiau nei 10 proc. ir daugėjo žmonių, kurių darbo pajamos mažėjo daugiau nei dešimtadaliu.
Bendrai antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, daugiau nei pusės dirbančiųjų pajamos per metus augo, kas penkto – reikšmingai nesikeitė, o kas ketvirto gyventojo pajamos mažėjo daugiau nei 5 proc.
Iki minimalios mėnesio algos gaunančiųjų gyventojų, kurių pajamos sumažėjo daugiau nei 10 proc., tiek pirmąjį, tiek antrąjį šių metų ketvirtį dalis siekė dešimtadalį, o trims iš keturių darbo užmokestis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai didėjo bent 5 proc.
Daugiausiai mažėjo tų profesijų dirbančiųjų, kurie glaudžiai susiję su COVID-19 paveiktomis veiklomis, pajamos. Tai – kelionių konsultantai ir tarnautojai, kreditų ir paskolų specialistai, virtuvės pagalbininkai, chemikai, naftos ir gamtinių dujų perdirbimo įrenginių operatoriai, pluošto ruošimo, verpimo mašinų operatoriai, restoranų vadovai.
Nors birželį vidutinių darbo pajamų augimas grįžo į prieš epideminį lygį, šių profesijų atstovų pajamos pirmąjį vasaros mėnesį, palyginti su šių metų vasariu, vis dar buvo smukusios vidutiniškai 10 proc. ir daugiau.
Pavyzdžiui, finansų ir draudimo paslaugų padalinių vadovų vidutinis darbo užmokestis birželį palyginti su šių metų vasariu, buvo 23 proc. mažesnis, finansų ir investicijų konsultantų, kelionių konsultantų ir tarnautojų – 19 proc., kreditų ir paskolų specialistų 12 proc., virtuvės pagalbininkų 11 proc. mažesnis.
Tiesa, kai kurių profesijų vidutiniai darbo užmokesčiai karantino metu padidėjo. Štai skubiosios medicinos pagalbos darbuotojų atlyginimas birželį, palyginti su vasariu, buvo 79 proc. didesnis, nekvalifikuotiems žuvininkystės darbininkams vidutinis darbo užmokestis kilos 39 proc., žemės ir miškų įrenginių operatoriams – 24 proc., slaugos specialistmas – 21proc.
Stebi atsigavimo ženklus
Pasibaigus karantinui „Sodra“ stebi darbo rinkos atsigavimo ženklus.
„Tiek birželį, tiek liepą darbuotojų priėmimų – atleidimų balansas buvo teigiamas, o vien liepos mėnesį 14 tūkst. darbuotojų daugiau priimta nei atleista ir šis rodiklis yra aukščiausias per pastaruosius mėnesius – žmonės aktyviai grįžta į darbus.
Vis dėlto, jeigu vertintume karantino laikotarpį, tai beveik 25 tūkst. darbuotojų daugiau buvo atleista nei priimta ir šie pokyčiai akivaizdžiausi COVID-19 paveiktuose sektoriuose. Tačiau įvertinus ir liepos mėnesio duomenis, priėmimų – atleidimų balansas jau palankesnis: -10,8 tūkst.“, – sako K. Zitikytė.
COVID-19 labiausiai paveikė sritis, kuriose dirba daugiau moterų. Didžiausias moterų neigiamas priėmimų – atleidimų balansas buvo tokiose profesijose kaip: mokymo specialistės (-3,6 tūkst.), verslo ir administravimo specialistės (-2,9 tūkst.), pardavėjos (-2,8 tūkst.), valytojos (-2,3 tūkst.). Visgi K. Zitikytė pabrėžia – šiuo atveju nereikėtų spekuliuoti, kad moterų per karantiną specialiai buvo atleista daugiau:
„Šiose srityse beveik 80 proc. darbuotojų yra moterys, todėl nenuostabu, kad šiuo atveju atrodo, jog jų ir yra atleista daugiau.“
Didžiausias teigiamas priėmimų – atleidimų balansas liepos mėnesį buvo tarp sunkiasvorių automobilių vairuotojų, padavėjų, pardavėjų, kambarinių, krovikų. Grįžta tų profesijų, kurių balansas karantino laiku buvo neigiamas, atstovai.
Be to, birželį vidutinės visą mėnesį dirbusių gyventojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 11,4 proc. – beveik tiek pat, kiek sausio ir vasario mėnesiais.
Subsidijos sušvelnino COVID-19 poveikį
„Mokamos subsidijos leido sušvelninti karantino poveikį darbo rinkai. Skaičiuojame, kad įmonėse, kurios buvo subsidijuojamos valstybės, vidutinės darbo pajamos nuo vasario iki birželio beveik nepasikeitė, o be subsidijų būtume stebėję 5 proc. nuosmukį. Įmonėse, kurioms subsidijų neprireikė, vidutinės darbo pajamos nuo vasario iki birželio augo beveik 5 proc.“, – pastebi K. Zitikytė.
Darbuotojų skaičius labiausiai mažėjo COVID-19 poveikį patyrusiose įmonėse, kurios sudaro apie 40 proc. visų draudėjų.
Šiose įmonėse darbo pajamų augimas birželį, palyginti su vasariu siekė 2,2 proc., kai, pavyzdžiui, nepaveiktose įmonėse vidutinės darbo pajamos augo 4 proc.
Anot K. Zitikytės šiuo metu dar per anksti vertinti, ar subsidijos tik leido atidėti nuosmukį, ar visgi tikrai padėjo jį sumažinti. Nors atsigavimo ženklai matomi, teigti, kad šis augimas tvarus, o ne sąlygotas, pavyzdžiui, sezoniškumo, dar gerokai per anksti.
Lietuvoje fiksuotas didžiausias bedarbių skaičius
„Sodros“ duomenimis, per karantiną, nuo balandžio iki birželio naujų nedarbo išmokų gavėjų buvo 44,6 tūkst., jų gauta vidutinė nedarbo išmoka už visą mėnesį buvo 383 eurai.
Rugpjūčio 17 d. registruotas nedarbas pasiekė 13,3 proc. Tai – didžiausias šiais metais skaičius. Iš viso šiuo metu šalyje darbo ieško 229,3 tūkst. žmonių. Rugpjūčio 1-ąją nedarbas dar siekė 12,8 proc. Nedirbo 221 tūkst. gyventojų.
Rugpjūtį į Užimtumo tarnybą daugiau kreipėsi darbo ieškančių asmenų iš prekybos (10,7 proc.), apdirbamosios gamybos(10,4 proc.), statybos sektorių (6,2 proc.) sektorių. Pagal profesijas daugiausia registravosi ieškančių darbo krovikų, pardavėjų, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojų, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojų, reklamos ir rinkodaros specialistų administravimo sekretorių, dažytojų darbo.
Šiuo metu daugiausia darbo pasiūlymų krovikams, bet norinčių dirbti tokį darbą beveik triskart daugiau nei registruota laisvų darbo vietų. Daug laisvų darbo vietų pardavėjams, pakuotojams, virėjams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams statybininkams.
Užimtumo tarnybos duomenimis, darbo pasiūlos augimui šią vasarą įtakos turi kelios priežastys – karantino ir ekstremalios situacijos apribotos įmonių veiklos, kai dėl optimizuotų procesų darbuotojai nedirba arba buvo atleisti.
Registraciją skatino ir teikiama valstybės pagalba, tai yra darbo neturintiems asmenims mokamos darbo paieškos išmokos. Aktyvesni ir anksčiau bedarbiais nesiregistravę asmenys, tai yra iki šiol darbo rinkoje neaktyvūs – visai neturintys darbo patirties arba daugiau kaip dvejus metus nedirbę piliečiai.