Viena moteris socialiniame tinkle pasiteiravo, ar gali tekti atidirbti tiek už socialinę pašalpą jai, tiek už skiriamą jos vaikams.
Komentaruose tai sukėlė itin prieštaringą diskusiją, mat vieni tikino, kad atidirbti už pašalpas reikės, nesvarbu, kam jos skirtos. Kiti prieštaravo ir tvirtino, kad už vaikams skiriamą pašalpą dirbti tikrai nereikia.
Gyventojai taip pat piktinosi, kodėl vienose savivaldybėse už piniginę paramą tenka atidirbti kartais net visu etatu, kol kiti pinigus gauna už nieką.
Dalis skundėsi ir tuo, kad lygiaverčiai pašalpų gavėjai net ir toje pačioje savivaldybėje darbams gali būti pasitelkiami, kol kiti ramiai gali sėdėti namuose ir nieko neveikti.
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokia tvarka egzistuoja skirtingose savivaldybėse, kokie asmenys gali būti kviečiami atlikti visuomenei naudingus darbus ir kiek valandų už pašalpas jie turi atidirbti, kol kitiems to daryti nereikia.
Kiek gyventojų ir kokias pašalpas gauna?
Kaune šiuo metu socialinę pašalpą gauna 4 379 asmenys (3 053 šeimos). Vidutinis gaunamos išmokos dydis – 162 eurai.
Kauno miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Erika Kačiulienė pridūrė, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. vienam gyvenančiam asmeniui, neturinčiam pajamų, pirmus 6 mėn. mokama 246,40 euro socialinė pašalpa, kitus 6 mėn. – 211,20 euro, o vėliau – jau 193,60 euro.
Ji paminėjo, kad pašalpos dydis priklauso nuo gaunamų pajamų. Mažiausias išmokamas jos dydis – 1,45 euro.
Klaipėdoje socialines pašalpas gauna 1 456 gyventojai, vidutinis jų dydis – 147,91 euro.
Vilniaus rajono savivaldybėje yra 2 369 išmokų gavėjai, o jų dydis siekia apie 160,44 euro.
Palangoje už 2024 m. birželį pašalpas gavo 150 asmenų (113 šeimų), vidutinis dydis asmeniui – 168 eurai.
O Kėdainių rajono savivaldybėje 2024 m. birželio mėn. pašalpą gavo 1 149 asmenys, kurios vidutinis dydis buvo 132,49 euro.
Kas ir kokioms veikloms gali būti pasitelkiami?
Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus vedėja Irena Šatkauskienė aiškino, kad visuomenei naudingai veiklai yra pasitelkiami ilgalaikiai pašalpos gavėjai, kuriems pagal Įstatymą turi būti mažinamas socialinės pašalpos dydis.
O Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė papildė, kad šioms veikloms gali būti pasitelkiami socialinę pašalpą gaunantys asmenys, kurie yra:
- ne jaunesni kaip 18 metų;
- darbingo amžiaus (darbingi nedirbantys arba dirbantys, atsižvelgiant į darbo laiko trukmę);
- nesimokantys;
- nedalyvaujantys užimtumo programose.
Anot jos, visuomenei naudinga veikla gali būti aplinkos teritorijų, skirtų visuomenės poreikiams, tvarkymas ir kita specialaus pasirengimo bei kvalifikacijos nereikalaujanti veikla bendruomenės labui.
Kauno miesto savivaldybės atstovė įvardijo, kad taip pat tai gali būti parkų, miškų, medelynų, želdinių, krūmų tvarkymas ir priežiūra, pagalba socialinėse, švietimo, sveikatos, kultūros ir kitose įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose, veikiančiose socialinės, švietimo, sveikatos, kultūros, aplinkosaugos srityse, taip pat organizuojant kultūros, sporto ir kitus renginius.
Kėdainių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Jūratė Blinstrubaitė pridūrė, kad šiai veiklai gali būti pasitelkiami ir aukštųjų mokyklų studentai, besimokantys pagal vakarinės, neakivaizdinės ar ištęstinės studijų formos programas, atsižvelgiant į studijų organizavimo procesą.
„Pareiškėjai nėra pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai kiekvieną kartą, kai teikia prašymą dėl socialinės pašalpos. Po karantino, tik praėjusių metų pabaigoje, organizacijos išreiškė poreikį organizuojamai veiklai“, – pridūrė Palangos miesto savivaldybės atstovė.
Kiek asmenų ir kiek valandų turi atidirbti?
Kaune 2023 m. buvo išduota 600 siuntimų dėl visuomenei naudingos veiklos, per pirmą 2024 m. pusmetį – 400. Tačiau, anot E. Kačiulienės, ne visi asmenys veiklą atlieka.
Klaipėdoje per pirmus septynis 2024 m. mėnesius buvo išduoti 469 siuntimai visuomenei naudingai veiklai atlikti 310 asmenų. Per 2023 m. buvo išduoti 636 siuntimai 360 asmenų.
„Kai kurie asmenys yra pasitelkiami daugiau nei vieną kartą“, – pridūrė A. Liesytė.
Palangoje per pirmus septynis 2024 m. mėnesius buvo išduotas 31 siuntimas, kuris išduodamas iškart, pareiškėjui pildant prašymą dėl socialinės pašalpos pratęsimo.
„Veiklos atlikimo trukmė yra nustatoma atsižvelgiant į asmens gaunamos piniginės socialinės paramos dydį, intervale nuo 20 iki 40 val.
Pareiškėjas su visuomenei naudingos veiklos organizatoriumi derina veiklos atlikimo pradžią ir trukmę, kuri neturi viršyti 8 val. per dieną“, – nurodė I. Šatkauskienė.
Kėdainiuose 2023 m. visuomenei naudingoms veikloms buvo pasitelkta 370 asmenų, per pirmąjį 2024 m. pusmetį – 375 asmenys.
Anot J. Blinstrubaitės, veiklos trukmė – 32 val. per mėnesį, iki 4 val. per dieną.
Vilniaus rajono savivaldybėje 2023 m. visuomenei naudingoms veikloms buvo pasitelkti 288 asmenys.
„Pašalpos gavėjai dėl visuomenei naudingos veiklos informuojami atėję pildyti prašymą arba seniūnijai gavus prašymą kitais būdais. Veiklos trukmė – apie 18 val. per mėn.“ – aiškino atstovė Jolanta Gulbinovič.
Kurie gyventojai už pašalpas atidirbti neturi?
Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybės išskyrė, kad nuo visuomenei naudingos veiklos yra atleidžiami:
- neįgalūs asmenys;
- laikino nedarbingumo pažymėjimą turintys asmenys, pateikę gydytojų išvadą, kurioje nurodoma, kad asmuo nurodytą laikotarpį dėl sveikatos būklės negali dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje;
- asmenys, kurie slaugo ar prižiūri savo ar kito bendrai gyvenančio asmens vaiką (ar suaugusį asmenį), kuriam nustatyta globa ar rūpyba šeimoje. Taip pat, jeigu jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros kompensacijos;
- nėščios moterys;
- asmenys, sulaukę senatvės pensijos amžiaus;
- asmenys, auginantys vaikus iki 3 metų;
- asmenys, auginantys vaikus iki 8 metų, negalinčius lankyti švietimo įstaigos pagal gydytojų rekomendaciją.
Atstovės pridūrė, kad tie, kurie gauna tik išmokas vaikams, visuomenei naudingoms veikloms taip pat nėra pasitelkiami.
Palangos miesto savivaldybės atstovė pridūrė, kad šioms veikloms nepasitelkiami ir tie asmenys, kurių per 3 mėn. iki kreipimosi mėnesio dėl piniginės socialinės paramos jos dydis vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnis negu 35,2 euro.
Taip pat tie asmenys, kurie negali atlikti veiklos dėl objektyvių priežasčių. Pvz.: gauna paslaugas psichologinės ir socialinės reabilitacijos įstaigose, turint priklausomybę nuo psichoaktyviųjų medžiagų; atlieka savanorišką veiklą; elgetauja; valkatauja; stokoja socialinių įgūdžių; turi akivaizdžių sveikatos sutrikimo požymių ir kt.
O Vilniuje nuo 2020 m., kai prasidėjo COVID-19 pandemija, socialinės paramos gavėjai į veiklas išvis nebėra įtraukiami, nurodė Ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas.
Ar sąžininga, kad vieniems atidirbti reikia, o kitiems – ne?
Kėdainių rajono savivaldybės atstovės nuomone, tai nėra nesąžininga, kadangi tam tikri socialinės paramos gavėjai veikloms atlikti nėra pasitelkiami dėl svarbių priežasčių, pvz., sveikatos problemų:
„Abejoju, ar žmonės, kurie piktinasi, kad yra pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti, norėtų turėti sveikatos problemų patys ar kad jų turėtų artimieji.“
Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė atkreipė dėmesį, kad tam tikros išmokos, pvz., vaiko pinigai, vaikui gimus yra skiriamos visiems, siekiant padėti šeimoms, spręsti demografines, vaikų skurdo problemas.
Tuo metu socialinės pašalpos yra tokia pagalba, kai neturintiems pajamų arba mažas pajamas turintiems asmenims jos labiausiai reikia tam tikrą laikotarpį.
„Tad tam, jog asmenys būtų suinteresuoti, motyvuoti užsidirbti ir gauti pajamų, yra nustatytos sąlygos, kada, gaunant socialines pašalpas, reikia pačiam savo darbu prisidėti visuomenės labui.
Tokia sąlyga yra nustatyta ilgalaikiams bedarbiams, kurie, deja, ne visada nedirba todėl, kad nepavyksta rasti darbo“, – nurodė A. Liesytė.
Taip ir skatinama nedirbti ir lengvai gauti išmokas.
Gal gana
