Kalėdos – šventė, kuri sunkiai įsivaizduojama be kalėdinės eglutės, išpuoštų namų ir, žinoma, dovanų. Susiformavusiomis tradicijomis sumaniai geba pasinaudoti ir prekybininkai. Jau nuo lapkričio mėnesio lentynose pasirodo pirmieji Kalėdų žaisliukai, girliandos, milžiniški vaikiški žaislai perkeliami prie prekybos centrų įėjimų, taip viliodami pačius mažiausius.
Nuolaidų lietus į pirkimo karuselę dažnai įsuka net skeptiškiausius pirkėjus, nes juk per šventes visi nori pradžiuginti artimiausius ir mylimiausius savo aplinkos žmones. Kaip nepasimesti ir nebūti suklaidintam kalėdinės prekybos vajaus, Eltos surengtoje konferencijoje „Ar reikalingas kalėdinės prekybos bumas Lietuvoje“ diskutavo kunigas, asmeninių finansų specialistė, psichologė, ir sociologas.
Kunigas: didžiausia dovana žmogui yra kitas žmogus
Kunigas Elijas Markauskas priminė, kad iki XVII amžiaus Kalėdos buvo švenčiamos ganėtinai triukšmingai, ir tik po to įgavo tam tikro santūrumo bei tapo šeimos švente.
Pykti, kad prekybininkai prieš šventes suskumba prikimšti lentynas įvairiausių kalėdinių atributų, negalima, nes juk visi suprantame, kad prekybininko duona – parduoti. Tačiau, kaip kalbėjo kunigas, pats pirkėjas turėtų būti sau kritiškesnis ir nepirkti dovanų aklai.
„Kalbant apie krikščionišką Kalėdų šventimą, esmė yra ne išleisti visas savo atsargas, įgyti prabangių ar didelių dovanų. Jeigu jau švenčiame Kristaus gimimą, Dievo atėjimą į šį pasaulį, Dievas tam ir tapo žmogumi, kad mes šiame pasaulyje visų pirma atrastume kaip didžiausią brangenybę kitą žmogų“, – sakė E. Markauskas.
Kunigas priminė, kad keistis dovanomis anksčiau buvo įprasta gruodžio 6 dieną, šv. Mikalojaus arba Santa Klauso dieną, tik vėliau susiformavo dar vienas paprotys dovanas dovanoti ir per Kalėdas.
„Dovanojant dovanas reiktų elgtis labai atsargiai, kadangi tokiu būdu mes galime pernelyg daug žiūrėdami į formą, pražiopsoti patį Kalėdų turinį“, – įspėjo dvasininkas. Kalėdos, jo teigimu, šeimos šventė, todėl ją būtina švęsti šeimoje ir nesureikšminti vien dovanų keitimosi ritualo.
„Nereikia perlenkti lazdos perkant ir dovanojant dovanas. Dovana yra reikalinga tam, kad pastebėtum kitą žmogų, suteiktum jam ypatingą dėmesį, bet tam nebūtinai reikalinga didelė dovana. (...) Didžiausia dovana žmogui yra kitas žmogus, tai yra pagrindinė Kalėdų vertybė, ypač šiuo sunkiu laiku, kada žmonės neturi galimybės prabangai. Šiuo atveju mums kaip tik reikėtų daugiau kreipti dėmesio vienam į kitą. Juk yra tokių dovanų, kurios nieko nekainuoja, bet yra be galo malonios – mūsų gerumas, meilė, pagarba kitam žmogui. Aš manau, kad čia yra svarbiausios dovanos, kurias reikėtų nešti vienas kitam per Kalėdas“, – kalbėjo kunigas E. Markauskas.
Asmeninių finansų specialistė: šventėms žmonės finansiškai nepasirengia iš anksto
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė diskusijoje atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų šventėms nesiruošia iš anksto, todėl jos finansiškai ateina netikėtai.
„Lietuviai šiemet šventiniam stalui planuoja išleisti apie 150 litų. Suma, lyginant su kitų Europos šalių gyventojų išlaidomis, tikrai nėra labai didelė. Kitose šalyse („Delloitte“ apklausos duomenimis), gyventojai švenčių maistui planuoja išleisti apie 600 litų“, – atlikto tyrimo duomenis komentavo O. Bložienė.
Dovanoms, anot asmeninių finansų ekspertės, lietuviai planuoja skirti iki 100 litų, tačiau dažnu atveju šią sumą viršija.
„Kaip realiai tai įvyksta, sunku pasakyti, nes dauguma gyventojų savo suplanuotą biudžetą viršija. Tai mes matome iš to, kad sausio mėnesį įvyksta didesni įsiskolinimai, gyventojai vėluoja apmokėti savo įsipareigojimus. Taip atsitinka todėl, kad neteisingai pasiskaičiuoja savo biudžetą ir jį viršija“, – teigė O. Bložienė.
Ji antrino kunigui, kad pardavėjai įvairiausiais būdais vilioja pirkėjus pirkti, nes toks jų darbas, tačiau žmonės dažnai lengvai pasiduoda raginimamas pirkti, nes į prekybos centrus ateina nepasiruošę, neturi pirkinių sąrašo, nėra apgalvoję, ką nori įsigyti. Tokioje situacijoje susivilioti spontaniškais pirkiniais žymiai paprasčiau.
„Sunku pasakyti, kokios bus finansinės pagirios šiemet jau prasidėjus Naujiems metams, bet akivaizdu, kad gyventojai nėra šventėms finansiškai pasiruošę“, – apibendrindama sakė O. Bložienė.
Psichologė: pirkdami dovanas kartais sustipriname savo pačių vertę
Nors tiek kunigas, tiek asmeninių finansų specialistė ragino žmones dovanoti vienas kitam saikingas, savo išgales atitinkančias dovanas, „OVC Consulting“ vyr. konsultantė, psichologė Mirolanda Trakumaitė pabrėžė, kad dovana turi svarbią simbolinę reikšmę, todėl jokios dovanos nedovanojimas kartais žmones gali net įskaudinti.
„Dovanodami mes tarsi pranešame, kad žmogų prisimename, kad jį gerbiame, kad jis mums yra svarbus. Kartais bandymas uždrausti apskritai ką nors dovanoti, gali įskaudinti kitą žmogų. (...) Tačiau iš kitos pusės galima sutikti, kad viena geriausių dovanų yra laikas, kurį mes skiriame tam žmogui“, – kalbėjo psichologė.
Ji pripažino, kad ieškant kalėdinių dovanų, kuo toliau, tuo vis sunkiau atsiriboti nuo to spaudimo, kurį patiriame lankydamiesi prekybos centruose, matydami reklamą per televiziją ir visur aplink girdėdami žmones kalbant apie dovanas, dovanojimo svarbą ir būtinybę pirkti.
„Atsparumo tam dar kol kas trūksta. Prieš šventes man atrodo yra labai svarbu įsiklausyti į save ir atliepti savo poreikiams. Gal iš tiesų nereikia tų didelių vaišių, o tiesiog susiplanuoti viską truputį kitaip, kad ir kišenės ypatingai nenukentėtų, ir kad galėtume pasidžiaugti buvimu vieni su kitais. Šventės vis dėlto asocijuojasi ne tik su penu sielai, bet ir akims, ausims, ir skoniui, ir uoslei. Dėl to ir tenka kažką pirkti, išlaidauti, puoštis, namus grąžinti, tokios tradicijos“, – savo mintimis dalijosi M. Trakumaitė.
Klausiama, kodėl vis dėlto žmonės, net ir racionaliai mąstydami, prieš Kalėdas dažnai pameta galvą pirkiniams, psichologė priminė, kad iš esmės, jeigu žmogus tenkintų tik savo būtiniausius poreikius, vartotų labai mažai. Tačiau žmogus yra sudėtingesnė būtybė, kurią veikia daugybė išorinių veiksnių.
„Mes turime per daug visokių kitokių socialinių poreikių – priklausyti kažkokiai grupei, išpažinti tam tikras normas, laikytis tam tikrų taisyklių, kažkaip atrodyti, patikti kitiems. Kartais ta pirkimo manija yra toks savo vertės sustiprinimas – aš galiu tai sau leisti“, – aiškino ji.
Sociologas: per daug viską sudaiktiname ir nuvertiname jausmus
Socialinių mokslų habilituotas daktaras, sociologas Romualdas Grigas, dalyvaudamas Kalėdų prekybos bumo diskusijoje, atviravo prisibijantis šventinio periodo, nes, jo nuomone, pasaulis šiais laikais yra per daug sudaiktinamas, svarbiausia pasidaro dovanos vertė, o ne jausmai.
„Mes esame turbūt visi apsistatę daiktais, daiktai diktuoja mums savo erdvę ir sielai nėra galimybių laisviau reikštis. Dovanojimas, dovanos sukelia dar ir tokį jausmą, kad nežinai, ar tu įtiksi, ar tau įtiks. Susidaro savotiškos tarpusavio įtampos“, – teigė R. Grigas.
Jis, prisimindamas savo jaunystę, kalbėjo, kad anksčiau nebuvo tokios mados dovanoti dideles prabangias dovanas, keistasi tik smulkmenomis. Tačiau dabar ne tik prekybos bumas prieš Kalėdas, bet ir apskritai vartotojiška kultūra klesti tiek, kad nebematyti kelio atgal, tarsi užvesto mechanizmo nebebūtų įmanoma sustabdyti.
„Mūsų civilizacija išgyvena krizę, iš kurios išeities nematome. Jeigu anksčiau dėl vartojimo, išaugusios prabangos, sakysime, galėjo Romos, Babilono imperija subyrėti, nes turėjo savo izoliuotą erdvę, įsiveržę vadinamieji barbarai galėdavo labai nesunkiai pažeisti konstrukciją, kuri būdavo iš vidaus papuvusi būtent dėl daiktų pertekliaus arba prabangos. Šiandien mes turime visuomenę, kuri yra tinklinė, viskas sujungta į vieną tinklą...Viskas yra atvira, tai suprantama, kad ir krizė yra iššaukta daiktų vartojimo mastų“, – kalbėjo R. Grigas.
Anot mokslų daktaro, dar prieš dvidešimt metų lenkų rašytojas Zbignevas Bžezinskis savo knygoje „Nebevaldomas pasaulis“ yra rašęs, kad daiktų bumą sugalvojo JAV.
„Jis rašė, kad JAV serga nepagydoma liga, ir jeigu senutė Europa nesugebės kokiu nors būdu atsiriboti nuo Amerikos, Europos civilizacijos laukia „kolapsas“. Europą užkariaus kitos vertybės, kiti dalykai“, – įspėjo R. Grigas.
Kalėdinės dovanėlės šiame kontekste, anot jo, atrodo „mizeris“ lyginant su stambiais vartojimo mastais, bet tas „mizeris“ irgi įgavo pernelyg didelį mastą.
„Nebegirdime balsų, kad žmonės tampa saikingesni, negirdime ir pasaulio tribūnose, kad atsirastų politikai, kurie kalbėtų apie nulinį augimą“, – liūdną ateities perspektyvą brėžė sociologas.
