pirkimo manija

Praeitoje dalyje papasakojome kaip reikia taupyti: elektros energiją, vandenį bei šilumą. Pateikėme daug gerų patarimų. Šioje dalyje papasakosime kaip teisingai ir ekonomiškai apsipirkti – maisto produktus bei daiktus. Kaip teisingai apsipirkti Pirkimas daugumai mūsų ne tik būtinybė, bet ir malonumas. Bet ar mokame tai daryti taip, kad dėl šio malonumo vėliau neskaudėtų galvos ir nekentėtų kišenė? Daugiausiai išleidžiame maistui, bet jo daugiausia ir išmetame.

Taupieji pagaliau gali lengvai atsikvėpti – taupumas tampa vis madingesnis, dabar jis yra ne šykštumo, o ekologiškumo sinonimas. Globaliai mąstantys taupo gamtos išteklius galvodami apie būsimas kartas, lokaliai mąstantys rūpinasi savo kišene ir šeimos biudžetu. Tik kaip taupyti, kad tai nepakenktų mūsų gyvenimo kokybei? Vartojimo kultūra Pirmiausia išsiaiškinkime, kodėl taupymas mums vis dar atrodo gana nemalonus reikalas. Esame vartotojų visuomenė, ypač jaunesnė karta.

Žemės drebėjimo nuniokotą Japoniją apėmus paniško pirkimo karštinei, parduotuvių lentynos ištuštėjo net tose vietose, kurių gamtos stichija nepalietė. Maistas skardinėse, baterijos, duona ir vanduo buteliuose išnyko iš parduotuvių lentynų, o daugybė mašinų suka ratus aplink degalines. Japonija grumiasi su nauja praėjusios savaitės žemės drebėjimo, cunamio ir po to kilusios branduolinės krizės sukelta grėsme – panišku pirkimu, praneša naujienų agentūra AP.

Jei žmogui sversi – jis norės sunkiausio, jei matuosi – ilgiausio. Džiaugtis supančia aplinka ir nors trumpam nustoti iš kitų ir savęs ko nors reikalauti turėtų būti viena pagrindinių žmogaus savybių norinčiam patirtį tyresnį ir ilgesnį džiaugsmą. „Didžiausia nelaimė ištinka tada, kai žmogus nebejaučia savo aistros ribų. Seneka sakė, kad aukščiausia valdžia – savęs suvaldymas, o didžiausia vergovė – savo aistrų vergovė.