Kalbos apie neišvengiamą smūgį spaudoje netyla jau keletą savaičių, tačiau Izraelio valdžia lieka nekalbi. Apie tai viešai kalba tik Izraelio banko vadovas Stanley Fischeris.
Jis tikina, kad centrinis bankas turi specialiuosius planus.
„Galima įsivaizduoti plataus masto karo situacija, su kuria būtų labai sunku susidoroti“, – neseniai interviu televizijai sakė jis.
„Mes esame pasirengę susidoroti su tokio įvykio pasekmėmis. Esame pasirengę įvairaus pobūdžio krizėmis, esame pasirengę didelei krizei, daug blogesnei saugumo situacijai“, – sakė S. Fischeris.
„Ne mano darbas ką nors gąsdinti“, – kalbėjo jis ir nurodė, kad kilus tokiam konfliktui, reikėtų padidinti gynybos biudžetą.
„Pagrindinė bet kokios šalies atsakomybė yra užtikrinti valstybės saugumą. Tad jei yra poreikis daugiau išleisti nacionalinei gynybai, turėsime tą daryti ir už tai sumokėti“, – kalbėjo S. Fischeris.
Centrinio banko pareigūnas naujienų agentūrai AFP teigė, kad Izraelis turi „padorų“ užsienio valiutų rezervą, siekiantį 75,3 mlrd. dolerių.
Izraelio gamintojų asociacija, vienijanti pramonės organizacijas, teigė, kad daugiau nerimo kelia Europos ekonomikos nuosmukis.
„Šiuo metu įmonių vadovai labai nerimauja dėl euro krizės sukeltos recesijos pavojų“, – teigė Danny Catarivasas, asociacijos tarptautinių ryšių skyriaus vadovas.
Jis prisiminė, kad per 2006 metų vasaros karą tarp Izraelio ir Libano „Hezbollah“, šiitų kovotojai į šiaurės Izraelį paleido daugiau kaip 4 tūkst. raketų, o tūkstančiui izraeliečių teko slėptis slėptuvėse ar persikelti į pietus.
„Ekonomika šiek tiek smuko, tačiau atsitiesė ir metų pabaigoje pasiekėme geresnius rezultatus nei tikėtasi“, – teigė jis.
Tačiau vietos žiniasklaida laikosi pesimistiškesnės nuomonės, pažymėdama, kad prekyba Tel Avivo akcijų biržoje pastaruoju metu vyksta labai nervingai.
Komentatoriai įspėjo, kad šekelis gali tapti „pirmąja dar neprasidėjusio karo auka“, ir teigė, kad jis jau rodo silpnėjimo euro ir dolerio atžvilgiu ženklus.
Viešbučių savininkų asociacijos atstovas teigė, kad „gandų apie gresiantį karą poveikis jau jaučiamas“ ir turizmo pramonėje.
Kariuomenės ekspertai, kuriuos citavo privati Izraelio televizija „Channel 10“, skaičiuoja, kad Izraelį gali pasiekti 50 tūkst. Irano ar „Hezbollah“ paleistų raketų.
Teigiama, kad viena diena karo kainuos 370 mln. dolerių, laikantis prielaidos, kad tokios atakos paralyžiuos tik pusę Izraelio ekonomikos.
Tokios išlaidos privers apriboti civilines išlaidas, kad būtų galima padidinti karines, nors gynybos biudžetas, šiemet turėjęs siekti 13 mlrd. dolerių, turėtų išaugti iki 15 mlrd., net jei konfliktas neprasidės.
Praėjusį mėnesį vyriausybė pradėjo įgyvendinti taupymo planą, kurio dalis – 1 proc. padidintas PVM ir kitos priemonės, kurios labiausiai paveiks skurdžiausius visuomenės sluoksnius. Tokiu būdu siekiama suvaldyti didėjantį biudžeto deficitą.
Lėtėjant ekonomikos augimui (tikimasi, kad šiemet jis sieks 2,3 proc., lyginant su 4,7 proc. 2011 metais) vis mažiau pajamų surenkama iš mokesčių.
