Verslas pabrėžia, kad šiandien reikia ne tik aukštos, bet ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojų – priešingu atveju ekonomikos plėtra ir investicijos stos. Tarp sprendimo būdų – užsieniečių iš trečiųjų šalių galimybių įsidarbinti Lietuvoje greičiau ir paprasčiau didinimas.
Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Ekonomika šiandien“ diskutavo Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos vadovė Aurelija Maldutytė ir advokatų kontoros ILAW LEXTAL asocijuota partnerė Svetlana Naumčik.
A. Maldutytė pastebi, kad šiuo metu Lietuvoje darbuotojų trūksta. Anot jos, mūsų šalyje dirbančiųjų yra itin daug, todėl darbdaviams kyla problemų ieškant naujų komandos narių.
„Pandemijos metu buvo didelis netikrumas, kas bus toliau. Kai kurie verslai buvo uždaryti, kai kurios tiekimo grandinės – sustojo. Grįžus į normalią būseną, pasijautė tų darbuotojų trūkumas. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad nėra problemos, jog yra užregistruoti bedarbiai. Mes turime be galo didelį dirbančiųjų žmonių kiekį.
Jei žvelgsime į „Sodroje“ apdraustųjų skaičių, kas rodo, kiek yra įdarbintų žmonių ir kiek vykdo individualias veiklas, tai pamatytumėme, kad skaičius jau yra atsistatęs į priešpandeminį lygį. Dabar dirbančiųjų, apdraustųjų skaičius yra didesnis nei bet kada Lietuvoje buvo per pastaruosius 10-15 metų. Visi žmonės, kurie nori ir gali dirbti – jie ateina ir dirba“, – kalbėjo moteris.
Ji taip pat pridūrė, kad ir demografinė padėtis Lietuvoje yra blogėjanti, todėl darbuotojų skaičius nelabai kyla:
„Liūdnos tendencijos yra tokios, kad demografinė padėtis Lietuvoje – blogėjanti. Tam darė įtaka didelė emigracija ir turbūt 20 proc. Lietuvos gyventojų per tuos 30 metų yra emigravę. Jei galvotumėme, kad pas mus gimsta per mažai vaikų – tai tikrai ne. Lietuvoje gimsta tiek pat vaikų, kiek ir vidutiniškai Europoje. Turime daugiau mirštančių negu gimstančių žmonių. Tik paskutiniais metais turime teigiamą migraciją. Daugiau žmonių parvyksta į Lietuvą arba grįžta čia dirbti. Dėl to susidaro tokia situacija, kad dėl ekonominio spurto, turime daug didesnius užsakymus nei anksčiau, norime toliau augti kaip valstybė, dėl to reikalingi papildomi žmonės.
Darbuotojų dabar trūksta visose grandyse. Ne tik verslas susiduria su šia problema, bet ir švietimo įstaigos, ką mes ir girdime. Taip pat ir visos kitos organizacijos. Specialistų reikia visokių. Gal anksčiau taip nesijautė nekvalifikuotų darbuotojų trūkumas, kurių atrodė pakankamai. Visos tos pastangos, kurios buvo įdėtos, kad išlaikytumėme darbo vietas karantino metu, jos tikrai atsipirko. Dėl to apdirbamoji pramonė auga gerais tempais.“
Advokatų kontoros asocijuota partnerė kalbėjo apie darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimą Lietuvos rinkoje. Anot jos, tai itin sudėtingas ir daug laiko reikalaujantis procesas.
„Procesas yra ganėtinai painus ir sudėtingas (darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimas, – aut. past.), nes dalyvauja įvairios valstybinės institucijos. Dalyvauja tiek Užimtumo tarnyba, tiek migracijos įstaigos, tiek ambasados užsienio šalyse, taip pat dalyvauja vizų centrai.
Darbdaviui, kuris įdarbina užsienietį, yra labai sunku susigaudyti ir suprasti, kokius dokumentus ir kam reikėtų pateikti. Labai dažnai teorijoje ir įstatyme parašyta vienaip, o mes matome, kad yra visai kitaip. Užsieniečiai neįsidarbina patys. Juos įdarbina darbdaviai ir būtent darbdaviai susiduria su tais iššūkiais“, – pasakojo Svetlana Naumčik.
Ji detalizavo, kad kartais procesai gali užtrukti net 4 ar 8 mėnesius:
„Kadangi dokumentus reikia suruošti, tai viskas užsitęsia nuo mėnesio iki 4 mėnesių. Jei mes norime darbuotojų iš egzotinių šalių, iš tokių, kaip Tailandas, Filipinai, Nigerija, tai tuo atveju susiduriama su tam tikromis problemomis. Dokumentai turi būti ne tik išversti, bet ir legalizuoti. Juos legalizuoti reikia ambasadose, o pandemijos metu jos buvo uždarytos.
Neseniai mums teko įdarbinti darbuotoją iš Tailando. Tai buvo aukštos profesinės kvalifikacijos finansų analitikas ir susidūrėme su iššūkiu, kad Tailande nėra Lietuvos Respublikos ambasados. Artimiausia ambasada buvo Kinijoje, o ambasada – uždaryta. Tada iškyla praktiniai niuansai ir procesas tęsiasi tiek, kiek ambasada uždaryta. Procesas gali tęstis ir 6, ir 8 mėnesius.“
A. Maldutytė detalizavo, kad šiuo metu Lietuvoje, vien Užimtumo tarnyboje yra registruota apie 60 tūkst. laisvų darbo vietų.
„Sekanti problema – dabar reikalaujama pagrįsti kvalifikaciją arba darbo patirtį. Suprantu, kad tai reikalaujama dėl trūkstamų kvalifikuotų darbuotojų, bet pas mus trūksta visų darbuotojų. Matome jau ne pirmą mėnesį, kaip Užimtumo tarnyboje užfiksuota virš 60 tūkst. laisvų darbo vietų. Paskutiniais duomenimis, tik 20 proc. kreipiasi ir registruoja laisvas darbo vietas Užimtumo tarnyboje. Reiškia, kad 60 tūkst. laisvų darbo vietų yra tik maža dalis, kuri gali būti reali, kiek žmonių trūksta.“
Visą pokalbį galite žiūrėti čia:
