Pašnekovai pabrėžia, kad šiuo metu svarbiausia planuotis savo išlaidas ir atsisakyti to, kas nėra būtina: pietų restorane, kino teatro ar nuolat veikiančios skalbinių džiovyklės.
Jie pataria mažinti perkamo maisto kiekį į parduotuves einant sotiems ir su konkrečiu prekių sąrašu. Puikus būdas sutaupyti yra ir persikėlimas gyventi toliau nuo centro, nuosavos elektrinės įsigijimas ir investavimas.
Dėl didesnių palūkanų teks atsisakyti kino
„Countline“ lektorė ir auditorė Jurgita Navikienė neslepia, kad kiekvienas asmuo patiria būtinųjų išlaidų, kurių išvengti neįmanoma, pavyzdžiui, maistas, vanduo, būsto išlaikymas ar padidėjusios banko palūkanos už paskolą.
Jos teigimu, mažinant išlaidas, kurios neišvengiamai didėja dėl infliacijos, pirmiausia reikėtų nuspręsti, kurios išlaidos yra būtinos ir teks susitaikyti su jų padidėjimu.
„Tuomet nebūtinąsias išlaidas reikėtų dar kruopščiau apsvarstyti – pavyzdžiui, ar eiti į kino teatrą kiekvieną mėnesį, o gal tai daryti kas du mėnesius. Galbūt įprastinius pietus restorane keisti pikniku gamtoje“, – pažymi J. Navikienė.
Ji įspėja, kad kiekvienam savo finansų pamokas teks išmokti kriziniu laiku, jeigu to nepavyko padaryti anksčiau.
SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė nurodo, kad norint išleisti mažiau pinigų, svarbu suprasti, kur juos išleidžiate: „Tai pamatyti padėtų, jei sekate ir fiksuojate savo išlaidas pagal kategorijas.
Jei to nedarote, pats metas to imtis: persižiūrėti bent kelių mėnesių sąskaitų išrašus ir sąžiningai sau atsakyti, kurios išlaidos buvo ne tokios būtinos, ir turėti aiškų planą, kurias išlaidas stebėsite atidžiau ateityje.“
Ekspertė pamini, kad tam gali padėti atskirų sąskaitų susikūrimas, į kurias galima suskirstyti savo gautas pajamas.
Parduotuvę rinktis pagal kainas
„Countline“ lektorius Tomas Dacys primena, kad detaliam mėnesio biudžetui susidaryti šiuo metu yra daugybė patogių programėlių, kurios padės šį nuobodų procesą atlikti greičiau ir paprasčiau.
„Programėlėje galite kasdien įvesti patiriamas išlaidas ir mėnesio gale peržiūrėti, kurioms išlaidų kategorijoms išleidote daugiausiai pinigų“, – komentuoja pašnekovas.
Jis atkreipia dėmesį, kad apsipirkimą svarbu planuoti ne labiausiai žinomoje, patogiausioje parduotuvėje, o palyginus įvairių parduotuvių, tiekėjų kainas.
Pasak T. Dacio, reikėtų vengti impulsyvių pirkimų – einant į parduotuvę turėti konkrečių pirkinių sąrašą ir nuo jo nenukrypti. Jis priduria, kad esant sudėtingai asmeninei finansinei situacijai ir neturint santaupų, didelės vertės pirkinius reikėtų atidėti ir jiems susitaupyti per ilgesnį laikotarpį.
O „Swedbank“ finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pažymi, kad planuojant išlaidas labai svarbu žiūrėti kiek įmanoma toliau į ateitį.
Anot jos, labai gerai yra turėti trumpalaikių tikslų, pavyzdžiui, išvažiuoti į kelionę, bet ilgalaikiai, pavyzdžiui, kaip pasirūpinti savo senatve, išsimokėti paskolas – irgi būtini.
„Jei nėra sukaupta jokio rezervo ir išlaidų mažinti nebėra iš ko, reikėtų pagalvoti apie papildomas pajamas“, – sako pašnekovė.
Atsisakyti NT sandorių, pakelti nuomą ir investuoti
J. Navikienė įvardija, kad vyraujant dabartinei infliacijai reikėtų susilaikyti nuo bet kokių didesnių pirkinių, jeigu formuojasi kainų burbulai – pavyzdžiui, NT kainų šuolis. Ir atvirkščiai – jos teigimu, nevertėtų parduoti būsto, nes gauti pinigai nuvertės greičiau, negu pats NT.
„Countline“ lektorė taip pat pataria neskubėti anksčiau laiko grąžinti paimtų paskolų, nes skolos suma nedidėja, o pinigų vertė mažėja: „Tikėtina, ateityje eilinė suplanuota įmoka bus santykinai mažesnė dėl pinigų vertės sumažėjimo. Tiesiog reikėtų mokėti eilines paskolos įmokas pagal grafiką.“
Anot pašnekovės, jeigu turite ilgalaikių sandorių, pavyzdžiui, nuomojate nekilnojamąjį turtą, reikėtų derėtis su nuomininkais dėl nuomos kainos pakėlimo.
J. Navikienė priduria, kad neišmintinga ilgą laikotarpį laikyti santaupas banko sąskaitose negaunant palūkanų ir dar pinigams nuvertėjant. Jos teigimu, derėtų pasidomėti investavimo galimybėmis – dalį santaupų nukreipti į fondus, akcijas ar kt., kas leidžia bent jau sušvelninti infliacijos įtaką pinigų vertei.
T. Dacio požiūriu, investuojant reikėtų pasirinkti įmones, kurios aukštos infliacijos aplinkoje turi didžiausias galimybes perkelti išaugusias sąnaudas vartotojams ir neprarasti klientų: telekomunikacijų, komunalinių paslaugų, energetikos, pirmo būtinumo vartojimo prekių sektoriai.
Arba turto klases, kurios istoriškai apsaugodavo nuo aukštos infliacijos: žaliavos, NT, žemės ūkio paskirties žemė.
Kraustytis toliau nuo centro ir daugiau vaikščioti
Tarp Lietuvos gyventojų daugiausia pinigų yra išleidžiama maistui, būstui ir transportui.
J. Cvilikienė tikina, kad galimybių sumažinti išlaidas šioms pagrindinėms reikmėms tikrai yra. Jos teigimu, nereikėtų delsti pereinant prie saulės energijos panaudojimo būsto šildymui, jei tik tokia galimybė yra.
Ji primena, kad sudaryti sutartis dėl energijos tiekimo iš nutolusių saulės elektrinių turi ir daugiabučiuose gyvenantys žmonės.
„Du šeimos automobilius keisti į vieną, naudotis visuomeniniu transportu esant progai. Daugiau vaikščioti, važiuoti dviračiu. Taip geriau ir piniginei, ir mūsų kūnui. Gaminti maistą namie, neštis pietus į darbą. Visos šios priemonės tikrai žinomos ir prieinamos, tik reikia noro ir nusiteikimo kuo dažniau jų imtis“, – komentuoja „Swedbank“ finansų instituto vadovė.
„Countline“ lektorius nurodo, kad sutaupyti maistui galima rečiau lankantis kavinėse, restoranuose ir dažniau gaminant maistą namie.
„Tai gali sukelti diskomfortą, nes reikia maisto gaminimo įgūdžių bei laiko, tačiau sutaupymas net per mėnesį gali būti labai reikšmingas“, – įvardija T. Dacys.
Anot jo, jei yra nuomojamas būstas, sutaupysite pasirinkdami būstą, esantį toliau nuo miesto centro. O turintiems nuosavą būstą galima galvoti apie brangesnio būsto pardavimą įsigyjant pigesnį, toliau nuo miesto centro.
Norėdami sutaupyti nustokite švaistyti maistą
S. Strockytė-Varnė atkreipia dėmesį, kad maisto yra nuperkama daugiau, nei iš tiesų sugebama suvartoti.
Jos teigimu, paskaičiuota, kad Lietuvos gyventojas per metus vidutiniškai išmeta apie 57 kg maisto, o bendrai pasaulyje net trečdalis pagaminto maisto yra tiesiog iššvaistomas.
„Todėl tokie paprasti patarimai, kaip ėjimas į parduotuvę pavalgius turint būtinų produktų sąrašą, gali padėti sutaupyti nuo kelių iki keliasdešimt eurų per mėnesį“, – pabrėžia pašnekovė.
Ji neabejoja, kad sutaupyti galima buityje atsakingiau naudojant elektros prietaisus: rečiau įjungti drabužių džiovyklę ir leisti skalbiniams išdžiūti natūraliai, indaplovę naudoti tik tada, kai ji yra pilna, visada išjungti šviesas, trumpinti maudymosi laiką duše, o išvykstant ilgesniam laikui visus buitinius prietaisus išjungti iš elektros lizdų, nes budėjimo režime jie taip pat naudoja elektros energiją.
„O einant pėsčiomis ne tik pasivaikščiosite, bet ir, tikėtina, nusipirksite mažiau daiktų tam, kad būtų lengviau juos nešti“, – svarsto SEB banko asmeninių finansų ekspertė.
