Pareiškimą teismui iškelti bankroto bylą gyventojas arba, teisiškai, fizinis asmuo gali pateikti, jeigu jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams. Pradelstos skolos kreditoriams turi būti didesnės nei 25 minimalios mėnesinės algos (šiuo metu ši suma siekia 15175 eurus).
Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro direktorius Aurimas Valaitis atkreipia dėmesį, kad į šią sumą nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties, piniginės lėšos vaikui išlaikyti, baudos, paskirtos už administracinės teisės nusižengimus ar nusikalstamas veikas.
Apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo asmuo ne vėliau kaip prieš mėnesį turi raštu pranešti visiems savo kreditoriams.
Svarbus sąžiningas elgesys
Teismui iškėlus bankroto bylą, asmeniui įstatymu suteikiama laikinoji apsauga nuo kreditorių. Po bankroto bylos iškėlimo asmeniui draudžiama grąžinti skolas, atsiradusias iki bylos iškėlimo, nutraukiamas delspinigių ir palūkanų už visas prievoles skaičiavimas, iš asmens draudžiama išieškoti skolas teismo ar ne ginčo tvarka, stabdomas visų ieškinių dėl skolų išieškojimo nagrinėjimas teismuose, antstoliai sustabdo išieškojimų iš asmens pajamų ar turto vykdymą.
A.Valaitis nurodo, kad yra atvejų kai teismas gali atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą: „Jeigu teismas nustatys, kad asmens skolos atsirado dėl veiksmų, kurie galėtų būti laikomi nesąžiningais kreditorių atžvilgiu, dėl savo žalingų įpročių, dėl tam tikrų nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, teismas atsisakys iškelti asmens bankroto bylą.“
Tokiam fizinio asmens bankroto instituto veikimui pritaria ir bankai. Štai „Swedbank“ Teisės tarnybos bylinėjimosi departamento direktorius Mantas Puikys nurodo, kad asmens bankrotas – tai proga atkurti nemokumą tik sąžiningam asmeniui.
„Bankas laikosi pozicijos, kad fizinio asmens bankroto institutas yra priemonė sąžiningam nemokiam fiziniam asmeniui atkurti savo mokumą, tačiau jis neturėtų būti naudojamas kaip nesąžiningų asmenų priemonė išvengti atsakomybės piktnaudžiaujant teise“, – sako M. Puikys.
Bankas taip pat teikia savo pastabas ir pasiūlymus dėl mokumo atkūrimo plano. Anot M. Puikio, tais atvejais, kai įžvelgiami nemokių fizinių asmenų galimai nesąžiningi bandymai išsaugoti savo turtą, mėginimai nuslėpti savo pajamas ir kitaip neteisėtai išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, bankas siekia į tai atkreipti tiek teismo, tiek paties skolininko, jo bankroto administratoriaus dėmesį.
Vertina asmens pastangas?
Bankas, kaip finansų įstaiga, neturi išskirtinių ar specifinių teisių, ar pareigų nemokiam skolininkui kreipiantis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
„Bankas dalyvauja nagrinėjant bankroto bylą teisme kaip eilinis kreditorius ir kartu su kitomis bylos šalimis vertina skolininko teikiamus bylai dokumentus, nurodomas aplinkybes, mokumo atkūrimo planą“, – aiškina „Swedbank“ Teisės tarnybos bylinėjimosi departamento direktorius.
Per teismo nustatytą laikotarpį visi kreditoriai turi pareikšti savo finansinius reikalavimus asmens nemokumo administratoriui. Nemokumo administratorius šiuos reikalavimus patikrina ir teikia teismui tvirtinti arba ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus.
Ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo bankroto bylos iškėlimo turi būti paruoštas ir teismui tvirtinti pateiktas asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektas.
„Mokumo atkūrimo planas yra vienas svarbiausių dokumentų bankroto byloje. Šiuo planu asmuo prisiima įsipareigojimus kreditoriams, kuriuos privalu vykdyti trejus metus nuo plano patvirtinimo teisme dienos“, – apie planą pasakoja A. Valaitis.
Anot jo, asmeniui nesilaikant planu priimtų įsipareigojimų, bankroto byla gali būti nutraukta. Tokiu atveju asmens skolos nebūtų nurašomos ir asmuo dešimt metų negalėtų bankrutuoti.
„Bankroto proceso metu asmuo privalo dėti visas įmanomas pastangas turėti darbą, prireikus persikvalifikuoti, tam, kad gautų pajamas, iš kurių tenkintų savo asmeninius poreikius ir dalį pajamų skirtų atsiskaitymui su kreditoriais“, – pabrėžia A. Valaitis.
Nors įstatymas nustato, kad skolininkas turėtų dėti maksimalias pastangas kelti kvalifikaciją, daugiau uždirbti, M. Puikys teigia, kad ši įstatymo nuostata dažnai nevykdoma: „Skolininkai neturi motyvacijos stengtis kreditoriams grąžinti daugiau skolų. Nei administratorius, nei teismai neretai taip pat į tai didelio dėmesio nekreipia.“
Baigus bankroto bylą, likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai nurašomi, išskyrus kreditorių reikalavimus atlyginti žalą dėl tam tikrų priežasčių.
Reikia įvertinti savo galimybes
Nors krizės akivaizdoje žmonės finansinių sunkumų patiria dažniau, ekspertai nurodo, kad visiškai nesvarbu, kada asmuo tapo nemokus. Anot jų, vienas svarbiausių dalykų praradus pajamas – įvertinti savo galimybes grąžinti skolas kreditoriams.
„Jeigu su kreditoriais nepavyksta sutarti dėl skolų grąžinimo terminų atidėjimo ir kreditoriai pradėjo skolų išieškojimo procesus, bankroto proceso inicijavimas yra vienintelė galimybė asmeniui sustabdyti skolų augimą ir siekti atkurti visavertį gyvenimą užtikrinant teisingą asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą“, – sako A. Valaitis.
Visgi jis pabrėžia, kad šiais metais fizinių asmenų bankroto bylų neturėtų padaugėti, tačiau nutolinti sprendimo nereikėtų.
„Žmogui yra labai didelis iššūkis priimti sprendimą kelti sau bankroto bylą. Reikia laiko susivokti ir susitaikyti, tačiau iš patirties patariame nenutolinti sprendimo ir nedidinti psichologinės naštos.
Finansinės problemos, su kuriomis žmonės susidurs šiuo sunkiu laikotarpiu, bus pradėtos spręsti dar ne greitai. Pavyzdžiui, vis dar bankrutuoja asmenys, kurių skolos kreditoriams atsirado dėl 2008–2009 m. finansinės krizės“, – nurodo A. Valaitis.
Tai, kad fizinių asmenų bankrotų šiais metais daugės, nesiryžta prognozuoti ir M. Puikys. Anot jo, karantinas tęsiasi dar tik mėnesį, todėl teikti prognozes dėl fizinių asmenų bankrotų padaugėjimo – dar anksti.
„Fizinių asmenų bankrotų kitimo tendencija turėtų tapti aiškesnė po kelių mėnesių ar dar vėliau, kuomet paaiškės, ar karantino metu darbą praradę ar kitokius ekonominius sunkumus patyrę asmenys sugebės kompensuoti prarastas pajamas, juolab, kad tiek valstybė taiko pagalbą verslui ir gyventojams, tiek pačios finansų įstaigos kooperuojasi ir bendradarbiauja su klientais, spręsdamos jų finansinius sunkumus.
Kol kas „Swedbank“ neužfiksavo, kad augtų banko skolininkų fizinių asmenų bankroto bylų skaičius“, – teigia „Swedbank“ Teisės tarnybos bylinėjimosi departamento direktorius.
Mato taisytinų vietų
Nors fizinio asmens bankrotas – tai viena iš priemonių atkurti asmens mokumą ir garantuoti kreditorių interesų patenkinimą randant kompromisą, pastebima, kad asmenų bankroto įstatymų taikymo srityje yra taisytinų vietų.
Įstatyme nurodoma, kad teismas ne vėliau kaip per mėnesį priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti. Teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių pratęsti pasirengimo nagrinėti fizinio asmens bankroto bylą teisme terminą, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Tačiau M. Puikys atkreipia dėmesį, kad teismai ne visada laikosi termino, per kurį turi būti iškelta bankroto byla arba atsisakyta ją iškelti.
„Šio termino laikymasis svarbus, nes nuo pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos yra stabdomas skolų išieškojimas. Pasitaiko atvejų, kai skolininkai šia laikina apsauga nuo išieškojimo veiksmų piktnaudžiauja ir įvairiais būdais siekia vilkinti bankroto bylos nagrinėjimą“, – paaiškina M. Puikys.
Anot jo, kita problema ta, kad teismai dažnai tik formaliai vertina bankroto bylą norinčio išsikelti asmens veiksmus siekiant išvengti mokėjimų ir skolininkui vengiant atsiskaityti su kreditoriais iki bankroto bylos iškėlimo.
„Pasitaiko atvejų, kad turėdami verslus skolininkai sau nusistato simbolinį atlyginimą, kuris neretai ženkliai mažesnis nei minimali mėnesinė alga, asmuo už nedidelį atlygį dirba direktoriumi ar kitose pareigybėse keliose įmonėse, tačiau teismuose tai dažnu atveju nelaikoma priežastimi suabejoti skolininko sąžiningumu.
Reiktų principingo skolininko nemokumą sukėlusių priežasčių vertinimo, o bankroto proceso metu – tokio paties vertinimo, kaip bankrutuojantis asmuo siekia atkurti savo mokumą, ar deda tam pastangų, ar siekia įgyti naujų profesinių įgūdžių bei integruotis į darbo rinką, kad bankroto procesas netaptų tiesiog skolos nurašymu, nekreipiant dėmesio į kitus įstatyme nurodytus fizinių asmenų bankroto proceso principus“, – sako M. Puikys.
„Swedbank“ Teisės tarnybos bylinėjimosi departamento direktorius atkreipia dėmesį, kad yra ir daugiau tobulintinų vietų: nesilaikoma skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros principo, administratorių atlygio dydis, ribotos kreditorių galimybės keisti netinkamai funkcijas vykdantį administratorių.
