Pastaruoju metu ekonomistai dažnai pasidžiaugia, kad per šį laiką reikšmingai išaugo ne tik šalies bendrasis vidaus produktas, bet ir gyventojų pajamos.
Tada vidutinis darbo užmokestis buvo 534 eurai, o dabar – 1369 eurai po mokesčių, skaičiuoja Valstybės duomenų agentūra. Tada vidutinė senatvės pensija buvo 242 eurai, o dabar – 600 eurų, rodo „Sodros“ duomenys.
Taigi, lietuvių algos padidėjo beveik 2,6 karto, o pensijos – beveik 2,5 karto. Tačiau pereinant prie euro kurį laiką būdavo nuogąstaujama, kad jais skaičiuojamos kainos bus tokios pačios, kaip skaičiuojant litais. Kitaip tariant, 3,4528 karto didesnės.
Per 10 metų bendrai visų vartojimo prekių ir paslaugų kainos išaugo vidutiniškai 54 proc.
Vis dėlto kaip vidutinė alga ar pensija nerodo konkretaus žmogaus pajamų dydžio, taip bendra infliacija nesako nieko apie tai, kiek žmogus parduotuvėje turi sumokėti už duoną, bulves, mėsą ar pieną.
Taigi, kiek per dešimt metų lietuviams pabrango atskiros prekės ir paslaugos?
Dalis prekių brango kartais
Valstybės duomenų agentūra yra užfiksavusi, kiek parduotuvėse vidutiniškai kainavo dažniausiai perkamos prekės ir paslaugos 2015 m. sausį. Taip pat šias kainas toliau skaičiuoja kas mėnesį.
Iš tikrųjų vienintelis dalykas, dabar kainuojantis eurais tiek, kiek kainavo litais, yra „Teleloto“ bilietas. Prieš euro įvedimą jis kainavo 2 litus, įvedus eurą jo kaina buvo suapvalinta iki 0,6 euro, o per laiką iki dabar kaina per kelis kartus išaugo iki 2 eurų.
Sparčiau už vidutinio darbo užmokesčio ar vidutinės senatvės pensijos augimą Lietuvoje brango paprasti mokykliniai sąsiuviniai, vėlyvieji baltagūžiai kopūstai, burokėliai, rauginti kopūstai, morkos ir nemaltos kiaulienos konservai.
Praėjus 10 metų, dabar reikia mokėti 2 kartus daugiau už tokias prekes, kaip alyvuogių aliejus, vėlyvosios bulvės, krabų lazdelės, perlinės kruopos, svogūnai, sausas ėdalas šunims, varškės sūris, didžkukuliai su mėsa ir padažu kavinėje, juoda kava kavinėje, vyrų kirpimas, tualetinis muilas, jautienos mentė su kaulu, česnakai, pieninis šokoladas.
Kita vertus, galima pasidžiaugti, kad tokia pirkėjų pamėgta prekė, kaip bananai, dabar kainuoja tiek pat. Per dešimtmetį vidutinė jų kaina pakilo tik 1 centu.
Lėčiau, nei augo atlyginimai ar pensijos, taip pat brango makaronai, šaldyta jūrų lydekos filė, benzinas, košė kūdikiams, kalakutų krūtinėlių filė be odos, suskystintos automobilių dujos, natūralus medus, cukrus ir kt.
Lietuviai džiaugiasi euru?
Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus vadovas Sigitas Šiaudinis pastebėjo, kad pirmaisiais metais po euro įvedimo Lietuvoje buvo net fiksuotas kainų mažėjimas.
Esą „Eurostat“ vertinimai ir Lietuvos banko tyrimas rodo, kad euro įvedimas nepadarė reikšmingo poveikio infliacijai 5 metų laikotarpiu.
„Tam tikrose kategorijose būta kainų svyravimo, tačiau vidutiniu laikotarpiu jis neviršijo įprasto kainų augimo lygio, kartais buvo nulemtas išorės veiksnių“, – komentavo S. Šiaudinis.
Jis pripažino, kad per pastarąjį dešimtmetį kainos Lietuvoje augo sparčiau nei vidutiniškai ES. Tačiau panašiu tempu, kaip ir kitose Baltijos šalyse, nes tai būdinga ekonomikoms, artėjančioms prie Vakarų valstybių pragyvenimo lygio.
Kainų augimas Lietuvoje nebuvo tolygus ir šiuo laikotarpiu svyravo nuo 0,7 proc. defliacijos 2015 m. iki 18,9 proc. infliacijos šuolio 2022 m.
Pasak S. Šiaudinio, kainų pokyčių svyravimus daugiausia lėmė energijos komponentė, veikiama energijos išteklių kainų raidos.
2015 m. energija vartotojams per metus vidutiniškai atpigo 11,8 proc., o dėl beprecedenčio energijos išteklių kainų šuolio 2022 m. ji pabrango 55,9 proc.
Paslaugos, kurių raida daugiau nei kitų grupių atveju yra veikiama vidaus veiksnių, dažniausiai buvo pagrindinis infliaciją lemiantis veiksnys. Paslaugų kainų augimas buvo palyginti tolygus ir svyravo nuo 3,2 proc. (2016 m.) iki 12,2 proc. (2022 m.).
Nuo 2015 m. pradžios, kai buvo įvestas euras, bendras kainų lygis paaugo 50 proc., o nominalusis atlyginimas „į rankas“ – beveik 150 proc.
Vidutinė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija taip pat padidėjo beveik 150 proc. Vidutinės realiosios gyventojų pajamos per tą patį laiką atitinkamai padidėjo 66 proc.
„Žinoma, toks įspūdingas gyventojų pajamų augimas nėra vien euro nuopelnas, tačiau jis iš esmės padidino šalies visuomenės palankumą eurui. Lietuvos banko vertinimu, euro įvedimo poveikiu galima paaiškinti iki 10 proc. realiojo darbo užmokesčio augimo per pirmuosius dešimt metų“, – aiškino S. Šiaudinis.
Jis pripažįsta, kad Lietuvos gyventojų požiūris į eurą iš karto po valiutos keitimo nebuvo labai palankus, baiminantis spartaus kainų augimo („kainos kaip Vokietijoje“) ir pajamų sąstingio („o algos kaip Lietuvoje“).
Be to, vėliau pasitikėjimas euru dar dvejus metus mažėjo dėl eksporto rinkų sulėtėjus Lietuvos ekonomikos ir gyventojų pajamų augimui.
„Tačiau netrukus Lietuvos gyventojų pasitikėjimas euru pradėjo sparčiai augti, nepasiteisinus nuogąstavimams dėl aukštos infliacijos ir spartėjant ekonomikos bei realiųjų pajamų augimui.
Pagerėjęs lietuvių požiūris į eurą stabilizavosi 2021 m. ir dabar jis reikšmingai nesiskiria nuo euro zonos vidurkio. 2024 m. duomenys rodo, kad 71 proc. lietuvių sprendimą įsivesti eurą laiko esant sėkmingą“, – nurodė Lietuvos banko atstovas.
