Kreditoriumi gali būti ne tik bankai, išperkamosios nuomos bendrovės, vartojimo kreditus teikiančios bendrovės ar kreditų unijos, bet ir 500 litų ar panašią sumą savo draugui ar kaimynui paskolinęs paprastas pilietis.
Kaip „Respubliką“ patikino kreditų biuro „Creditinfo“ asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt“ projekto vadovas Marius Zaikauskas, tokių žmonių Lietuvoje yra daugybė, be to, jie turi ir daugiausiai problemų, jei geras bičiulis ar kaimynas delsia atiduoti paskolintus pinigus.
Pasak M. Zaikausko, pirmiausia tos problemos yra moralinio pobūdžio. Draugui ar kaimynui paskolinta suma yra maža, ir dėl jos kelti triukšmą, tampytis po teismus su pažįstamu skolininku ne kiekvienam kreditoriui leidžia sąžinė.
Asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt“ projekto vadovas tvirtino, kad tokiais subtiliais atvejais gali padėti skolininko įsipareigojimo ar įsipareigojimų paviešinimas per kreditų biurą 'Creditinfo".
„Tai išties būtų labai subtilus reikalavimas grąžinti skolą. Net ir šimtą, du šimtus ar penkis šimtus pasiskolinusiam draugui ar kaimynui, atsiradus įrašui apie jo pradelstą skolą kreditų biure, bus labai apsunkintos galimybės gauti kreditą banke ar kitose kredito įstaigose, taip pat - įsigyti prekių ar paslaugų išsimokėtinai. Tokiu būdu išvengiama ir nepageidaujamo triukšmo, nes nedaug šansų, kad apie kilusį konfliktą tarp kreditoriaus ir jo skolininko sužinos kiti geri draugai ar kaimynai“, - sakė M.Zaikauskas.
„Viešindami duomenis apie savo skolininkus, gyventojai ne tik padidina galimybes susigrąžinti skolas, bet ir gali riboti skolininkų tolesnį neatsakingą elgesį. Pasikeitimas skolų informacija, kurią stebi finansų, telekomunikacijų, paslaugų ir kitų sektorių įmonės, kreditų biure skolininkus priverčia atsakingiau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Įsiskolinimas gali apsunkinti galimybes gauti kreditą, įsigyti prekes ar paslaugas išsimokėtinai“, - teigė M. Zaikauskas.
Specialisto tvirtinimu, neretai pasitaiko atvejų, kai šeimos nario skolas turi padengti artimieji, dabar apie neatsakingą skolininką jie gali informuoti ir kitus.
„Skolininkams nereikėtų pamiršti, kad, net ir padengus uždelstą mokėjimą, įrašas apie pradelstą skolą kreditų biuro dalyviams dar bus prieinamas dešimt metų“, - priminė M. Zaikauskas.
Jeigu asmuo vengia grąžinti skolą, ši informacija patenka į kreditų biurą. Pavyzdžiui, gyventojas kreipsis į išperkamosios nuomos įmonę, šios atstovai kreditų biure patikrins, kaip jis iki šiol vykdė savo finansinius įsipareigojimus. Tai gali lemti, kad sutartis su gyventoju iš viso nebus sudaryta, kol jis nepadengs pradelsto mokėjimo. O net ir padengus skolą palūkanos tam asmeniui gali būti didesnės.
Tačiau M.Zaikauskas pažymėjo, kad kreipiantis į jo atstovaujamą kreditų biurą pagalbos vien žodinio kreditoriaus patvirtinimo apie pradelstą kurio nors asmens skolą neužteks. „Būtina turėti ir skolą patvirtinančius dokumentus, taip pat - būti atlikus tam tikras procedūras. Be to, skolininko įtraukimas į kreditų biurą kainuoja. Šiuo metu - 60 litų“, - teigė asmeninės kredito istorijos sistemos 'Manocreditinfo.lt" projekto vadovas.
Jis sakė, kad daugiametė "Creditinfo' patirtis rodo, jog viešumas priverčia susimokėti skolą net labiausiai užkietėjusius skolininkus. Juk negrąžinę skolos tokie žmonės yra bent iš dalies atribojami nuo finansų rinkos, o to niekas nenori.
Kreditų biuro „Creditinfo“ asmeninės kredito istorijos sistemos 'Manocreditinfo.lt" projekto vadovo tvirtinimu, įspėjimas, kad paviešinsite kaip savo skolininką, gali padėti atgauti pinigus ir tokiais atvejais, kai įmonei sumokėtas avansas, tačiau prekės ar paslaugos niekaip negaunate arba asmuo vengia mokėti būsto nuomos sutartyje suderėtą mokestį.
Duomenų įtraukimas į kreditų biurą yra griežtai reglamentuotas. Gyventojas, norėdamas paskelbti informaciją apie skolą, pirmiausia skolininkui turi išsiųsti įspėjamąjį laišką. Jeigu šis vis tiek negrąžina pinigų, tuomet duomenys apie įsiskolinimą įtraukiami į kreditų biurą.
Anot „Manocreditinfo.lt“ projekto vadovo, atsakomybė už kreditų biure skelbiamą informaciją tenka ją pateikusiam gyventojui, o jeigu paaiškėja, kad ji yra klaidinga, toks asmuo turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka.
