SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atstovė Gražina Petrušauskienė skaičiavo, kad šiuo metu būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją gauna 2119 pareiškėjų, o skaičiuojant kartu su jų šeimos nariais – 4342 asmenų.
„Apskritai prašančiųjų būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijų skaičius šiuo metu yra labai išaugęs. Per 2023 m. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ yra gavęs 3878 prašymų dėl kompensacijų“, – sakė specialistė.
Tuo metu Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Erika Kačiulienė skaičiavo, kad šiemet būsto nuomos dalies kompensaciją šiemet gauna 1551 asmuo.
„Prašančiųjų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, išaugo ženkliai – beveik 600. 2022 m. gruodį kompensacija buvo suteikta 957 žmonėms“, – teigė savivaldybės atstovė.
G. Petrušauskienė gyventojams siūlė, būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydį preliminariai pasiskaičiuoti „Vilniaus miesto būstas“ skaičiuoklės pagalba.
„Pavyzdžiui, vienam asmeniui gali būti mokama nuo 150 eurų iki 210 eurų. Šios kompensacijos dydis negali viršyti nuomos mokesčio dydžio“, – komentavo specialistė.
Anot E. Kačiulienės, kompensacijos dydis priklauso nuo išnuomoto būsto ploto, jame gyvenančių asmenų. Taip pat atsižvelgiama į grynąsias metines pajamas, turimo turto vertę.
Pavyzdžiui, vienas asmuo gali gauti didesnę nei 100 eurų kompensaciją, o 6 asmenų šeima jau daugiau nei 400 eurų kompensaciją.
Kas gali gauti kompensaciją?
Pasak E. Kačiulienės, teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus.
„Visi jie privalo deklaruoti turimą turtą ir gautas pajamas. Jeigu jie neviršija įstatyme nustatytų dydžių, gyventojas neturi jam priklausančio būsto Lietuvoje – jis turi teisę gauti kompensaciją. Į savivaldybę taip gali kreiptis ir nuosavą būstą turintys asmenys, jeigu jis yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, o naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui mažesnis kaip 10 kv. m arba yra mažesnis kaip 14 kv. m, jeigu šeimoje yra neįgalusis, sunkiomis lėtinėmis ligomis, įrašytomis į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sąrašą, sergantys asmenys.
Taip pat išsinuomojusiems fiziniams ar juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybės) priklausantį tinkamą būstą ir sudariusiems būsto nuomos sutartį ne trumpiau kaip vieniems metams. Sutartis privalo būti įregistruota Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registre“, – komentavo specialistė.
G. Petrušauskienė tokius pačius kriterijus vardijo ir vilniečiams.
„Teisę į būsto nuomos kompensaciją turi asmenys ir šeimos, kurie: Lietuvoje neturi nuosavo būsto, arba kurių nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc. (Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis), arba kurių nuosavo būsto vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas (yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra neįgalusis arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo).
Žmogus ar šeima yra Vilniuje deklaravę savo gyvenamąją vietą ir šioje savivaldybėje išsinuomoję tinkamą būstą, būsto nuomos sutartį yra sudarę ne trumpiau kaip 1 metams, būsto nuomos sutartį yra įregistravę Nekilnojamojo turto registre, yra deklaravę savo turtą ir pajamas už praėjusius kalendorinius metus“, – komentavo specialistė.
Nuomos rinkoje sujudimas
Bendrovės „Capital“ biuro Kaune vadovė Rūta Stalioraitienė pasakojo, kad pastaruoju metu nuomos rinka sujudo, ypač dėl studentų, kurie ieško kambarių ar butų nuomai.
„Nuomos rinka šiuo metu tikrai atgijo.
Studentams svarbiausias kriterijus, ieškant būsto nuomai, yra patogus susisiekimas. Ne visi vairuoja, didžioji dalis naudojasi visuomeniniu transportu, todėl studentams svarbu, kad būtų geras susisiekimas“, – sakė NT brokerė.
Anot jos, dar vienas svarbus aspektas yra kaina.
„Visada visi nori mokėti kuo mažiau. Šiuo metu kainos palyginti su pernai metais šiek tiek nukrito. Tačiau studentai atėję nuomotis būsto vis tiek derasi. Tiesa, derybų sumos nėra labai didelės, jos siekia iki 50 eurų.
O nuomos kainos priklauso nuo būsto ir studento finansinės padėties, vieni nuomojasi pigius kambarius dideliuose butuose, kiti ieško atskirų vieno kambario butų. Kambario nuoma siekia 80–100 eurų mėnesiui, o buto nuoma gali siekti jau kelis šimtus eurų“, – kainas komentavo R. Stalioraitienė.
Jos teigimu, bendrabučio tipo, sutvarkyto vieno kambario buto, su atskira virtuve, dušu ir tualetu, nuoma siekia apie 250 eurų.
„Dabar nuomos pasiūla gana nemaža. Visi žino, kad artėjant rudeniui studentai aktyviau ieško būsto. Todėl nuomos rinkoje atsiranda močiučių butų, kurie yra nesutvarkyti ir nesuremontuoti, bet vis tiek yra išnuomojami“, – komentavo NT brokerė.
Nuomosis būstus ne tik studentai
Bendrovės „Capital“ biuro Klaipėdoje vadovė Ivona Berezinskė irgi pastebėjo, kad šiuo metu nuomos paklausa padidėjo.
„Studentai ieško būstų nuomai, ypač graibstomi paprastesni, ekonominės klasės butai. Studentams svarbiausias aspektas renkantis būstą yra kaina. Jie renkasi 1 arba 2 kambarių butus iki 300 eurų. Būsto įrengimo kokybė jiems nėra labai svarbi. Tik nedidelė dalis studentų renkasi naujos statybos butus“, – komentavo NT brokerė.
Anot jos, nuomos kainos šiemet nesikeitė, nedidėjo.
„Būstų nuomai pasiūla yra sumažėjusi, prieš porą metų, pasirinkimas buvo tikrai didesnis, kai neturėjome ukrainiečių antplūdžio. Tačiau rinktis tikrai yra iš ko“, – sakė I. Berezinskė.
R. Stalioraitienė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu išaugus palūkanoms, nuomos rinka tapo aktualesnė didesniam ratui žmonių.
„Nuomojasi ne tik studentai, bet ir šeimos. Jeigu žmonės negauna paskolos, jie ieško būsto nuomai ir laukia tinkamo momento vėl prašyti paskolos. Todėl šiuo metu žmonių, norinčiųjų nuomotis, tik daugės.
Ateityje gali neženkliai kilti ir nuomos kainos. Tačiau tas kilimas tikrai nesieks 100 eurų“, – prognozavo R. Stalioraitienė.
