Toks sprendimas gali priartinti Vladimiro Putino valstybę prie tarptautinių skolinių įsipareigojimų nevykdančios valstybės statuso.
Išimtis drastiškų tarptautinių finansinių sankcijų, įvestų Maskvai po jos invazijos į Ukrainą vasario pabaigoje, sąlygomis baigiasi likus dviem dienoms iki kito Rusijos skolos aptarnavimo laikotarpio pabaigos.
JAV iždo sekretorė Janet Yellen praėjusią savaitę užsiminė apie tikėtiną tokį sprendimą, paaiškindama, jog „įvesdami pirmąsias sankcijas Rusijai sukūrėme laikiną išimtį, kuri leido per tam tikrą laikotarpį įvykti tvarkingam perėjimui ir investuotojams parduoti vertybinius popierius“.
Baudžiamosios sankcijos, įvestos Rusijai dėl invazijos į Ukrainą vasario pabaigoje, iš esmės atribojo valstybę agresorę nuo tarptautinės finansų sistemos, užblokuodamos Maskvai galimybes panaudoti JAV bankuose laikomus dolerius skolinių įsipareigojimų vykdymui.
Rusijos vyriausybė bandė atsiskaityti nacionaline valiuta, tačiau daugelio obligacijų Vakarų valiutomis emisijų sutartys neleidžia to daryti, o tokie mėginimai reikštų emitento „techninį“ nemokumą. Todėl V. Putino ministrų kabinetas buvo priverstas naudoti Rusijoje laikomus JAV dolerius skolinių įsipareigojimų vykdymui, bet tokia galimybė buvo numatyta tik iki gegužės 25-osios.
Iki šių metų pabaigos Rusijos vyriausybė privalo atlikti 13 mokėjimų tarptautiniams kreditoriams, o artimiausias jų – gegužės 27-ąją už dvi obligacijų emisijas. Pagal vienos jų platinimo sąlygas reikalaujama atsiskaityti tik JAV doleriais, eurais, svarais sterlingų arba Šveicarijos frankais, o pagal kitos – galima mokėti ir Rusijos rubliais.
Tuo tarpu „Reuters“ ir „The Wall Street Journal“ duomenimis, Rusija, desperatiškai siekdama išvengti įsipareigojimų nevykdančios valstybės etiketės, šiuos atsiskaitymus jau atliko.
Rusijos finansų ministerijos duomenimis, valstybės užsienio skola vertinama 4,5-4,7 trln. rublių (apie 50 mlrd. eurų) ir sudaro apie penktadalį visos skolos.
Pastarąjį kartą Rusija neįvykdė skolos užsienio valiuta aptarnavimo įsipareigojimų 1918 metais, kai bolševikų revoliucijos lyderis Vladimiras Leninas atsisakė pripažinti nuversto caro režimo skolas.
