JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) ir Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) patvirtinta iniciatyva skelbia, kad JAV kartu su partnerėmis sieks šiais metais Europai papildomai pristatyti 15 mlrd. kubinių metrų suskystintų gamtinių dujų (SGD).
Apie tai paskelbta tuo metu, kai ES valstybės narės ginčijasi dėl raginimų visai Bendrijai įvesti embargą Rusijos energijos ištekliams ir taip nubausti prezidentą Vladimirą Putiną už jo invaziją į Ukrainą. Aktyviausiai už tai pasisako Baltijos šalys ir Lenkija, tuo tarpu kitos valstybės, įskaitant ekonominę galiūnę Vokietiją, staigiam embargui nepritaria pirmiausia dėl didelės priklausomybės nuo rusiškų dujų.
„Šiai energetinio saugumo darbo grupei pirmininkaus Baltųjų rūmų atstovas ir Europos Komisijos pirmininkės atstovas. Ji dirbs siekdama užtikrinti ES ir Ukrainos energetinį saugumą ruošiantis kitai žiemai, kartu sieks ES tikslo panaikinti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro“, – teigiama pareiškime.
Penktadienį Berlynas paskelbė, kad Maskvai įsiveržus į Ukrainą, Vokietija drastiškai sumažins energijos išteklių pirkimą iš Rusijos – iki birželio perpus sumažins naftos importą, o rudenį atsisakys akmens anglių tiekimo.
ES jau paskelbė ambicingus planus šiais metais dviem trečdaliais sumažinti rusiškų dujų importą, o iki šio dešimtmečio pabaigos jį visai nutraukti.
Savo ruožtu dabar Briuselis pareiškė, kad kaip tik šios grupės darbo dalis bus bendradarbiavimas su ES valstybėmis narėmis, „siekiant tikslo bent iki 2030-ųjų užsitikrinti maždaug 50 mlrd. kubinių metrų per metus papildomų SGD iš JAV“.
Europai susidūrė su sunkia užduotimi rasti alternatyvą rusiškoms gamtinėms dujoms, kurių tiekimas per metus siekė apie 150 mlrd. kubinių metrų.
