FRS šiemet jau keturis kartus padidino bazinę skolinimosi palūkanų normą, įskaitant du didžiulius padidinimus trimis ketvirčiais procentinio punkto birželio ir liepos mėnesiais – sparčiausiai per daugiau nei 40 metų augančių kainų fone.
Spartus palūkanų normos didinimas tapo dar aktualesnis, kai birželį JAV metų infliacija išaugo iki 9,1 procento.
Liepos mėnesio pinigų politikos formuotojų susitikimo, kuriame nuspręsta dėl antrojo ženklaus palūkanų normos padidinimo 75 baziniais punktais, protokole nurodoma, kad FRS pareigūnai mano, jog prireiks šiek tiek laiko, kol „nepriimtinai aukšta“ infliacija vėl sumažės iki 2 proc. tikslinio lygio.
Pinigu politikos formuotojai mėgina laviruoti siauru lieptu ir neįstumti didžiausios pasaulio ekonomikos į recesiją, o daugelis susitikime dalyvavusių pareigūnų perspėjo, kad esama „rizikos“, jog FRS gali nueiti per toli.
Nuo paskutinio FRS posėdžio finansų rinkas džiugino viltis, kad lėtėjanti ekonomika leis centriniam bankui atsitraukti ar net sustabdyti palūkanų normų kėlimą, ypač po centrinio banko pirmininko Jerome'o Powello komentarų, kad spartus palūkanų didinimas galiausiai užleis kelią įprastiniam tempui.
Visgi FRS pareigūnai pamėgino išsklaidyti dalį šio perteklinio optimizmo, pastarojo meto kalbose pabrėždami, kad centrinis bankas yra pasiryžęs tęsti kovą su infliacija – tokia žinia nuskambėjo ir protokole.
Be to, ekonomistai nemato ženklų, kad FRS politiką formuojantis Federalinis atvirosios rinkos komitetas (FOMC) artimiausiu metu galėtų pakeisti nuomonę.
COVID-19 pandemijos pradžioje lyginamoji palūkanų norma buvo sumažinta iki nulio, o dabar siekia 2,25–2,5 procento.
„Net jei FOMC nuspręs sulėtinti palūkanų normos didinimą iki 50 bazinių punktų rugsėjo 21 dieną, manoma, kad iki metų pabaigos FRS fondų palūkanų norma padidės dar 125 bazinių punktų“, – mano Kathy Bostjancic iš konsultacijų bendrovės „Oxford Economics“.
Pasak FRS pareigūnų, net tada, kai palūkanų normos pasieks „pakankamai ribojantį lygį“, jos gali išlikti kurį laiką, siekiant užtikrinti, jog infliacija sumažės.
Kai kurie teigiami ekonominiai duomenys rodo, kad vartotojų infliacija liepą sulėtėjo iki 8,5 proc., o pastarosiomis savaitėmis krito sparčiai augusios degalų, prie kurio didėjimo smarkiai prisidėjo ir karas Ukrainoje.
Visgi FOMC pareigūnai mano, kad negalima tikėtis, jog krintančios naftos kainos sumažins bendrą infliaciją, o lėtėjanti paklausa bus pagrindinis veiksnys stabdant kainų spaudimą, rašoma protokole.
