Pirmiausia pinigus gaus tie pensininkai, kuriems pensijos yra pervedamos į sąskaitas bankuose. Vėliau jos bus pristatomos į namus, arba pensijas bus galima atsiimti pašte.
Kada „Sodra“ moka pensijas
Šiuo metu Lietuvoje senatvės pensijas gauna 619,4 tūkst. asmenų. Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje yra 538,5 euro. Vidutinė pensija turint būtinąjį stažą dabar yra 574,1 euro, o jo neturint – 342,7 euro.
Be kita ko, Lietuvoje yra 233,2 tūkst. našlių, našlaičių ir 121,5 tūkst. netekto darbingumo pensijų gavėjų. Vidutinė našlių ir našlaičių pensija dabar yra 56,8 euro (tik našlių pensija yra 32 eurai), o netekto darbingumo – 316,6 euro.
„Swedbank“ klientams pensijos į gyventojų sąskaitas bus pervestos nuo gruodžio 9 iki 12 dienos.
Šiaulių, „Luminor“ (buvusio „DnB“) bankų klientai, gyvenantys Vilniaus, Šiaulių, Alytaus regionuose, pensijų turėtų sulaukti – gruodžio 7 d., Kauno, Klaipėdos, Mažeikių regionuose – gruodžio 8 d., o Marijampolės, Šilalės, Utenos ir Panevėžio regionuose – gruodžio 11 d.
SEB Vilniaus teritorinio skyriaus aptarnaujamiems klientams pensijos bus pervedamos gruodžio 8 d.
Kitiems SEB, Medicinos, „Citadele“, „Luminor“ (buvusio „Nordea“) bankų ir kitų kredito, mokėjimo įstaigų klientai pensijas gaus gruodžio 11 d.
Atsiimti pensijas Lietuvos pašte bus galima gruodžio 10–26 d. Šiomis dienomis pensijas į namus pristatinės ne tik pašto, bet ir bendrovių „Bastaras“ ir „Rausidas“.
Pensijų anuitetai kaupusiems antrojoje pensijų pakopoje bus mokami gruodžio 22 d.
Kiek pensijos didės kitais metais
2024 metais vidutinė senatvės pensija ūgtels maždaug 66 eurais ir pasieks 605 eurus. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, – 70 eurų ir sieks 644 eurus.
Prognozuojama, kad vidutinė senatvės pensija sudarys 45,9 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija, turintiems būtinąjį stažą, – vidutinio 48,8 proc. darbo užmokesčio „į rankas“ ir pamažu artės link tikslo, kad vidutinė pensija sudarytų pusę vidutinės algos gaunamos į rankas.
2023 metais vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 483 eurų iki 539 eurų, t. y. 56 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 513 iki 574 eurų, t. y. 61 euru.
Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 38,23 euro.
Nuo 2024 m. sausio valstybinės pensijos dėl indeksavimo didės 5,95 proc.
Prasčiausias pensijų ir atlyginimo santykis
Kiekvienais metais senatvės pensijos Lietuvoje yra indeksuojamos, t. y. didinamos priklausomai nuo to, kiek gyventojų dirba ir kiek jie uždirba. Nepaisant to, bent pagal vieną rodiklį, mūsų pensijos yra mažiausios iš visų.
Paprastai naudojami keli būdai pensijų dydžiams palyginti. Pats paprasčiausias – tai vidutinė senatvės pensija eurais ar kita valiuta.
Vis dėlto, kitaip nei Lietuvoje, daugelyje Europos ir pasaulio valstybių pensijos (ypač didesnės) yra apmokestinamos pajamų mokesčiu kaip ir paprastos algos.
Taigi, jei pensija „popieriuje“ ir „į rankas“ mūsų šalyje yra tokia pati, tai kitose valstybėse (kad ir Latvijoje) gerokai skiriasi.
Dėl šių mokestinių niuansų yra kitas pensijų matavimo ir lyginimo būdas. Jo esmė – vidutinės pensijos (neatskaičius mokesčių) ir vidutinio darbo užmokesčio (taip pat neatskaičius mokesčių) santykis.
Šis dydis dar vadinamas pajamų pakeitimo norma. Ji leidžia geriau įsivaizduoti, su kiek pinigų žmogus turės gyventi išėjęs į pensiją, palyginti su ta suma, kurią jis gavo dirbdamas.
Taigi, vidutinė lietuviška pensija pernai sudarė vos 0,33 vidutinio atlyginimo neatskaičius mokesčių, rodo „Eurostat“ duomenys. Pagal šį rodiklį Lietuvoje pensijos buvo mažiausios.
Šis Lietuvos rodiklis yra prasčiausias iš visų ES šalių. Pagal jį didžiausios pensijos yra Liuksemburge (0,89), Ispanijoje (0,76), Graikijoje (0,75) ir Italijoje (0,75).
Nesimato pensijų didinimo?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nesureikšmina tokio prasto Lietuvos rodiklio. Esą jis skaičiuojamas iš apklausos duomenų, o 2022 metų reikšmė atspindi 2021 metų pajamas, aiškino ministerija.
Į klausimą, kas daroma, kad šis rodiklis pagerėtų, o pensininkų pajamos padidėtų, ministerijos specialistai atsakė taip:
„Pažymėtina, kad nuo 2022 m. įvestas papildomas individualiosios pensijos dalies indeksavimas, o bendroji pensijos dalis nebemažinama tiems, kas turi tik minimalųjį stažą, bet neturi būtinojo.“
Tiesa, kaip nurodė ministerija, kadangi rodiklis atspindi 2021 m. pajamas, minėti Lietuvos pensijų sistemos pokyčiai šiuose „Eurostat“ skaičiavimuose dar nesimato.
„Taip pat pažymėtina, kad šis rodiklis rodo „bruto“ pensijas ir jas lygina su „bruto“ atlyginimais. Lietuvoje nuo pensijų nėra mokami jokie mokesčiai ar socialinio draudimo įmokos, tad Lietuvos atveju yra lyginamos „neto“ pensijos su „bruto“ atlyginimu“, – komentavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
pizdietc jau nebesikeikt nebeina.
prie BRAZAUSKO lenkem latvius!!!!
prie broylerio viskas tuo ir pasakyta.
