Komentarą parengė Darius Kuzmickas, „Danske Capital investicijų valdymas“ generalinis direktorius
Pastaruosius mėnesius nepaliaujamai liejasi įvairiausi pasiūlymai, kaip vėl ir vėl reformuoti II pakopos pensijų sistemą, žeriama pikta kritika pensijų fondams, nekreipiant jokio dėmesio į tai, kad būtent dabar žmonėms reikia konkrečių patarimų ir pavyzdžių, ką rinktis, o ne gąsdinimų ar klaidinimų. Iki šiol pensinio amžiaus jau yra sulaukę ir kaupimą II pensijos pakopos fonduose pabaigę beveik 15 tūkst. Lietuvos gyventojų. Papildomą pensiją jie kaupė palyginti neilgai – pati pensijų reforma skaičiuoja vos dešimtus metus, tačiau jau šiandien galime matyti realius pasiektus jų pensijų kaupimo rezultatus.
Pensijų fondų veikla pagrįsta principu, kad, norint santaupas apsaugoti nuo nuvertėjimo, jas geriausia investuoti. Kaupimas pensijai yra ilgalaikis procesas, o sukaupto turto dydis pensijų fonde labiausiai priklauso nuo reguliariai kaupimui atidedamos sumos ir kaupimo laikotarpio. Taip pat kaupiamos pensijos dydžiui svarbi ir investavimo grąža. Lietuvos banko šių metų spalio 31 d. duomenimis, Lietuvoje didžiausias vieno pensijų fondo turto vieneto vertės prieaugis nuo veiklos pradžios siekia net 82,14 proc., vidutinis visų Lietuvoje veikiančių akcijų pensijų fondų (jie orientuoti į ilgiausią kaupimo laikotarpį) vieneto vertės prieaugis nuo veiklos pradžios – 44,02 proc.
Iš viso nuo pensijų reformos pradžios iki šių metų birželio mėnesio 23,6 tūkst. kaupusiųjų ir jų artimųjų, jei pensiją kaupęs asmuo mirė, jau yra išmokėta 113,67 mln. litų pensijų išmokų.
Sukauptų lėšų išmokėjimas – skirtingas
Kaip yra apskaičiavęs pensijų ekspertas Vilniaus universiteto doc. Teodoras Medaiskis, lyginant kaupusį ir nekaupusį žmogų 2004 – 2012 m. II pakopos pensijų fonde, vidutiniškai kaupusiojo „Sodros“ pensija per mėnesį sumažėjo 32 litais, o išmoka iš jo pensijų fondo siekė 7000 litų.
Didžiajai daliai šiuo metu pensinio amžiaus sulaukiančių žmonių, pagal vidutinę aritmetinę vieno II pakopos dalyvio sukauptą sumą, kuri siekia 4600 litų, anuiteto pirkimas nėra privalomas. Taigi, žmogus šiuos pinigus išeidamas į pensiją galėtų pasiimti iš karto kaip vienkartinę išmoką ir ją naudoti savo nuožiūra arba palikti pensijų fonde, kur ji ir toliau būtų investuojama. Tokiu būdu šios lėšos būtų laikomos kaip santaupos nenumatytiems ar svarbiems gyvenimo atvejams. Panašiai kaip daugelis laiko indėlius banke.
Pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos banko 2012 m. gruodžio 6 d. nustatytą tvarką, jei pensinio amžiaus sulaukęs asmuo II pakopos fonde sukaupė 31,9 tūkst. litų, jis gali šią sumą atsiimti iš karto grynaisiais pinigais arba pasirinkti periodinę išmoką iš pensijų fondo. Kitu atveju, pensininkas su gyvybės draudimo bendrove turi sudaryti pensijų anuiteto sutartį. Tada sutartu reguliarumu iki gyvos galvos žmogui bus pervedamos periodinės pensijos išmokos. Kuo didesnė bus žmogaus pensijų fonde sukaupta suma, tuo didesnę periodinę anuiteto pensijos išmoką iki gyvos galvos jis gaus.
Ateityje kaups ilgiau
Šiuo metu II pakopos pensiją kaupia per 1,1 mln. Lietuvos gyventojų, tad pensinio amžiaus sulaukiančių II pakopos pensijų sistemos dalyvių ateityje tik daugės. Taigi, vėliau į pensiją išeisiančių ir ilgiau II pakopos pensiją kaupsiančių dalyvių turtas turėtų būti didesnis.
Be to, vis dažniau pensinio amžiaus sulaukiantys žmonės nusprendžia išėjimą į pensiją atidėti. Lietuvoje nuo 2012 m. pradžios pensinis amžius kasmet didinamas kol 2026 m. ir vyrai, ir moterys į pensiją išeis sulaukę 65-erių. Dabar šalyje yra 62 500 dirbančių pensinio amžiaus žmonių, kurie sudaro 10,4 proc. visų pensininkų. Šie žmonės gali ir toliau kaupti II pakopos pensijų fonduose. Tai ypač aktualu iki tol, kol žmogus moka Socialinio draudimo mokesčius. Kaupimas II pakopos pensijų fonde – vienintelė galimybė dalį šių savo sumokėtų mokesčių susigrąžinti.
Atsižvelgiant į paminėtus faktus, akivaizdu, kad pensijų kaupimas II pakopos pensijų fonduose yra susijęs su tikrais pensijos pinigais, kuriais reikia rūpintis ne mažiau nei savo atlyginimo dydžiu ar sumokamais mokesčiais. Juk nuo to priklausys, kaip gyvensime senatvėje.
