Organizuotas nusikalstamumas ekonominės krizės akivaizdoje vis labiau įsitraukia Italijos ekonomiką, mafija tampa didžiausiu šalies „banku“, pasiglemždama tūkstančius smulkaus verslo atstovų, teigiama antradienį paskelbtame pranešime, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Reuters“.
Nusikalstamų grupuočių vykdomas prievartinis kreditavimas tapo „nacionaline nelaime“, teigiama prieš nusikaltimus kovojančios grupės „SOS Impresa“ ataskaitoje. Joje rašoma, kad organizuotas nusikalstamumas per metus pasiekė 140 mlrd. eurų apyvartą, o jų pelnas siekė daugiau kaip 100 mlrd. eurų.
„Turėdama 65 mlrd. eurų likvidumą, mafija tapo pagrindiniu Italijos banku“, - teigiama grupės pranešime.
Prieš dešimtmety Palermo mieste įkurta „SOS Impresa“ grupė siekia kovoti prieš prievartinį smulkaus verslo reketavimą. Tokios nusikalstamos grupuotės kaip Sicilijos „Cosa Nostra“, Napolio „Camorra“ ar Kalabrijos „Ndragheta“ jau ilgą laiką viešpatauja Italijos ekonomikoje, pasiekdamos pelną, atitinkantį beveik 7 proc. visos šalies produkcijos.
Priverstinis kreditavimas vis dažniau tampa moderniu ir viliojančiu pajamų šaltiniu ir, pasak pranešimo autorių, atitinka tokias tradicines veiklas kaip narkotikų gabenimas, ginklų kontrabanda, prostitucija, azartinių lošimų verslas ar reketavimas.
Buvo paskaičiuota, kad apie 200 tūkst. verslininkų buvo susiję su prievartiniais kreditoriais ir dėl to darbo neteko dešimtys tūkstančių žmonių.
Prievarta dailiu veidu
Senojo tipo gangsterius, dalijančius pinigus baruose ar bilijardo klubuose, pakeitė iš pažiūros gerbiami bankininkai, teisininkai ir notarai, rašoma grupės pranešime.
„Tai yra prievarta dailiu veidu, - rašo ataskaitos autoriai. – Dėl savo profesijų jie žino legalios kreditų rinkos mechanizmus ir dažnai puikiai žino savo aukų finansinę padėtį.“
Ekonomikos nuosmukio metu paskolų nesugebantis gauti smulkusis verslas, pasak pranešimo autorių, gali vis dažniau atsisukti pagalbos į mafiją. Tipinės prievartinio kreditavimo aukos buvo vidutinio amžiaus parduotuvių savininkai ir smulkieji verslininkai, kuriem sunkiai sekėsi susirasti naują darbą ir kurie buvo pasiryžę imtis kažkokių priemonių, kad išvengtų bankroto.
„Paprastai tai yra žmonės iš tradicinių mažmeninės prekybos sričių, tokių kaip maistas, daržovės, drabužiai, avalynė, gėlės ar baldai, - teigiama „SOS Impresa“ pranešime. – Šių sričių atstovai labiau nei bet kas kitas nukentėjo nuo ekonominės krizės.“
