Tokį niūrų paveikslą Europos Sąjungai ketvirtadienį piešia vienas iš įtakingiausių tarptautinės politikos ledinių „Politico“.
Geros dienos Europoje baigėsi
„Pastaraisiais dešimtmečiais Europos ekonomika buvo itin atspari dėl bloko plėtros į Rytus ir prekių paklausos Azijoje ar JAV. Tačiau Kinijos ilgalaikis ekonomikos augimas baigiasi, o įtampa su Vašingtonu temdo transatlantinės prekybos ateitį, akivaizdu, kad „geros dienos“ baigėsi“, – rašoma leidinyje.
Jis prognozuoja, kad artimiausiu metu ES stingdantys vėjai sustiprės iki didžiulės audros.
Esą taip gali nutikti ne tik dėl naujo JAV prezidento pažadų įvesti naujus muitų tarifus viskam nuo prancūziško vyno iki itališkų kostiumų, kurie jam labiausiai patinka, ar dėl reikalavimų NATO šalims skirti daugiau lėšų gynybos finansavimui.
Žinoma, dėl įvestų muitų europietiškos prekės JAV bus mažiau paklausios, tad jų gamintojai gaus mažiau užsakymų ir pajamų, dėl ko sumažės ir jų mokami mokesčiai Europoje.
O papildomos lėšos gynybai be papildomų mokestinių pajamų lems dar didesnį ES šalių viešųjų finansų deficitą – teks skolintis dar daugiau pinigų ir mokėti dar daugiau palūkanų kreditoriams.
Per mažai investuoja į naujas technologijas
Tačiau, pasak „Politico“, bene didžiausia ES problema yra investicijų – ypač į mokslinius tyrimus ir jų pritaikymą – trūkumas.
Nuo XIX a. Europa pirmavo šioje srityje. Senajame žemyne buvo išrasta ir kasdieniam vartojimui pritaikyta daugelis naujovių, be kurių neįsivaizduojamas šiandieninis gyvenimas.
Vis dėlto dabar europiečiai investicijų srityje jau nepavejamai atsilieka ne tik nuo JAV, bet ir Kinijos.
Esą tą iliustruoja ir faktas, kad tarp perkamiausių automobilių, kurie, kaip ir daugelis dalykų nuo telefono iki modernių vaistų, buvo išrasti Europoje, dabar nėra nė vieno europietiško modelio.
O būtent automobilių pramonė Europoje, kuri stipriausia yra Vokietijoje, iki šiol daugiausia ir investavo į mokslinius tyrimus ir jų pritaikymą.
Kaip neseniai vienoje iš daugelio ES ataskaitų pastebėjo buvęs Italijos premjeras ir Europos Centrinio Banko vadovas Mario Draghi, tarp 50 didžiausių pasaulio technologijų bendrovių europietiškos tėra 4-ios.
„Jei Europa ir toliau eis tokiu keliu, jos ateitis taip pat bus itališka – nors ir gražaus, bet nykstančio ir skolose paskendusio muziejaus po atviru dangumi amerikiečių ir kinų turistams“, – niūriai prognozuoja „Politico“.
Laukia sunkios dienos
Pasak leidinio publikacijos, jeigu D. Trumpas įgyvendins rinkimų pažadus įvesti 20 proc. muito tarifus europietiškoms prekėms, tai bus smūgis žemiau juostos visai ES.
Ir net Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen pasiūlymas pirkti daugiau suskystintų dujų iš JAV tik trumpam nuramins naują prezidentą.
Vis dėlto galimos problemos D. Trumpo sprendimų nėra didžiausios, nes Europa yra beviltiškai atsilikusi dėl mažo ekonomikos konkurencingumo.
Skaičiuojama, kad vienam gyventojui tenkanti bendrojo vidaus produkto dalis Europoje yra 30 proc. mažesnė nei JAV.
Paprastai kalbant, vidutinis europietis sukurią daug mažiau ekonominės naudos nei amerikietis.
Esą dėl menko produktyvumo ES lenktynėse su JAV ne tik kad atsilieka, bet tiesiog iškrito iš žaidimo. Viena to priežasčių – jau minėtos per menkos investicijos į mokslo tyrimus ir jų pritaikymą.
Kai kurie reitingai rodo, kad vos 1 Europos universitetas patenka tarp 30 geriausių universitetų pasaulyje. O ir tai dalijasi paskutine 30 vieta.
Europiečiai sąskaitose laiko ir sugraužti infliacijai dabar palieka 14 trilijonų eurų, kuriuos galėtų investuoti į naujų technologijų startuolius, tačiau to nedaro.
O neinvestuojant į naujas technologijas, lieka tik senos. Tuo tarpu gamindama jas Kinija jau gerokai pirmauja ir dėl jų lygio, ir dėl kainos.
Kiniška produkcija ir čia pakeičia europietišką, tad mažėjant ES bendrovių pajamoms, mažės ir valstybių mokestinės pajamos. Nors senstant visuomenei ir norint išlaikyti tokį patį pragyvenimo lygį viešąsias išlaidas toliau teks didinti.
Bet tai veda prie neseno Graikijos scenarijaus, kai dėl smarkiai išaugusios valstybinės skolos, kuomet šalis gyveno ne pagal galimybes, teko imtis itin griežtų taupymo priemonių.
„Bėda ta, kad, kol europiečiai pabus naujoje realybėje, gali būti per vėlu ką nors daryti“, – apibendrina „Politico“.
