Prekybininkams kilo keblumų, kaip naują reikalavimą įgyvendinti visose parduotuvėse, ar dėl to nekils eismo nesklandumų aikštelių prieigose. Pirkėjams patariama prireikus apsipirkti į parduotuves eiti pėsčiomis ir po vieną iš šeimos.
Be to, jiems primenama, kad vežimėlių ir krepšelių bus mažiau, nes buvo padidintas vienam pirkėjui tenkantis privalomas prekybinis plotas ir prašoma kantrybės, jeigu apsaugos darbuotojai paprašys palaukti už durų.
Pirmiausia – didžiuosiuose miestuose
Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė tikino, kad bendrovėje atsakingai ir rimtai vertinama situacija dėl šalyje plintančios infekcijos, todėl Vyriausybės reikalavimai ir rekomendacijos bus įgyvendinamos.
„Reikalavimą, kad vienam pirkėjui užtikrinta būtų 15 kv. m. ploto parduotuvėse, kurių bendras prekybos plotas yra iki 10 tūkst. kv. m., įgyvendinsime, srautus ribosime pagal pirkinių krepšelius ir vežimėlius. Jų bus tiek, kiek žmonių leistina vienu metu lankytis parduotuvėje. Šis principas jau yra įgyvendinamas Šiaulių mieste, o nuo šiol bus taikomas visoje Lietuvoje“, – pasakojo E. Dapkienė.
Atitinkamai žmonių srautas pagal Vyriausybės reikalavimą užtikrinti 30 kv. m plotą bus reguliuojamas ir didžiosiose parduotuvėse, kurių bendras prekybos plotas yra virš 10 tūkst. kv. m.
„Taip pat primename, kad yra rekomenduojama apsipirkinėti tik vienam šeimos nariui. Labai prašome klientų pakantumo ir supratingumo, jeigu apsaugos darbuotojai paprašys laikinai palaukti ir neiti į parduotuvę, kol joje nesumažės lankytojų“, – komentavo „Maxima“ atstovė.
Anot jos, kol kas vis dar ieškoma techninių sprendimų ir svarstomos galimybės, kaip įgyvendinti Vyriausybės reikalavimą, kad visos automobilių stovėjimo aikštelės būtų užpildytos ne daugiau kaip 20 proc.
„Įgyvendinti jį visoje šalyje, kur veikia 252 parduotuvės ir yra kone 300 tūkst. kvadratinių metrų, kuriuos turime kažkaip aptverti ar apriboti, yra labai didelis iššūkis. Iš anksto atsiprašome klientų už laikinus nepatogumus dėl apribotos galimybės prie parduotuvių pasistatyti automobilį“, – įspėjo E. Dapkienė.
Ji apgailestavo, kad per tokį trumpą laiką visiškai įgyvendinti šį reikalavimą yra neįmanoma, bet daroma viskas, kad per paskutinę naktį didžiuosiuose miestuose prie parduotuvių būtų įrengti specialūs stoveliai, ribojantys automobilių statymą.
Prie kitų parduotuvių trečiadienio rytą iš medinių palečių, pirkinių vežimėlių ir juostų bus įrengtos laikinos pertvaros. Iki savaitgalio planuojame įrengti ilgalaikius sprendimus, kurie ribotų automobilių statymą.
Ji informavo, kad tinklo parduotuvėse yra išplėsta savitarnos kasų zona, pagal poreikį bus didinamas dirbančių kasų skaičius.
„Įvertinę, kaip žmonių srautus paveiks nauji apribojimai, planuojame ilginti parduotuvių darbo laiką“, – žadėjo departamento direktorė.
Automobilius stato ne tik pirkėjai
„Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė informavo, kad daugelis šio tinklo parduotuvių yra įsikūrusios gyvenamuosiuose rajonuose ir patekimas į jų stovėjimo aikšteles nėra reguliuojamas.
„Daugelyje tokių aikštelių savo automobilius stato aplinkinių namų gyventojai, kurie tikrai ne visada užsuka į mūsų parduotuves. Todėl atsakingų institucijų prašysime išaiškinimo dėl tokios neapibrėžtos nuostatos“, – komentavo komunikacijos vadovė.
V. Budrienė patikino, kad jos atstovaujamame tinkle visada stengiamasi, kad eilės nesusidarytų prie kasų ar tai būtų karantinas, ar ne.
„Taip pat šventiniu laikotarpiu stengiamės, kad parduotuvėje dirbtų visos kasos. Dar daugiau šiuo metu visoje Lietuvoje intensyviai diegiame savitarnos kasas. Per šiuos metus be papildomų turimų bus įdiegta 150 savitarnos kasų. Kitais metais jų plėtrą taip pat intensyviai tęsime. Tam numatytos investicijos – apie 3 mln. eurų“, – nurodė „Iki“ atstovė.
Anot jos, bendrovės duomenys rodo, kad pirkėjai noriai atsiskaito savitarnos kasose – jų skaičius kasmet tik auga. Esą toks atsiskaitymo būdas ne vien padeda taupyti laiką, bet ir yra veiksmingas siekiant išvengti papildomų kontaktų.
„Kaip ir esant reikalavimui 10 kv. metrų, taip ir 15 kv. metrų vykdysime reguliuodami srautus su prekybiniais vežimėliais arba krepšeliais. Pavyzdžiui, jeigu parduotuvė yra 1 tūkst. kv. m. ploto, pirkėjams skirtų krepšelių ir vežimėlių bus 66.
Savo ruožtu pirkėjus raginame iš anksto susiplanuoti savo pirkinius, susidaryti aiškų sąrašą kokių maisto prekių reikės. Jeigu pirkėjų bus daugiau nei leidžiama – apsišarvuoti kantrybe ir šiek tiek palaukti“, – įspėjo V. Budrienė.
Priklausys nuo to, kam priklauso aikštelės
„Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Renata Keršienė paaiškino, kad jos atstovaujamo tinklo parduotuvių aikštelės automobilių srautai bus ribojami skirtingai.
„Tose aikštelėse, kurios įrengtos prie mums priklausančių ar visiškai valdomų prekybos centrų ir kuriose įrengta kontrolės sistema, tokių kaip Vilniuje Kedrų gatvėje, ji bus perprogramuota taip, kad į parkavimo aikštelę būtų įleidžiama tiek automobilių, jog vienu metu būtų užimta ne daugiau nei 20 proc. visų vietų, neskaičiuojant vietų, skirtų mūsų ir nuomininkų darbuotojams“, – nurodė R. Keršienė.
Anot jos, tose aikštelėse, kurios įrengtos prie tinklui priklausančių ar visiškai valdomų prekybos centrų, bet kurios neturi įdiegtos kontrolės sistemos, aptvarais bus užtveriama 80 proc. stovėjimo vietų, neskaičiuojant vietų, skirtų parduotuvės ir jo nuomininkų darbuotojams.
Tose aikštelėse, kurios įrengtos prie prekybos centrų, kuriuose „Rimi“ yra tik nuomininkė, parkavimo vietų ribojimo kontrolę vykdys jų savininkai.
„Nepaisant rastų sprendimų, mūsų tinklas šį sprendimą vertina kaip sunkiai įgyvendinamą, keliantį papildomų rūpesčių prekybos tinklui, kurio pagrindinis rūpestis šiuo metu yra pirkėjų ir darbuotojų saugumas.
Tuo metu parkavimo vietų ribojimas priešingai sumažins pirkėjų galimybes apsipirkti didesniais kiekiais, atvykstant automobiliais, kels papildomas rizikas, jiems naudojantis viešuoju transportu, skatins parduotuvėse lankytis dažniau, o tai yra nesuderinama su saugumo reikalavimais ir rekomendacijomis“, – komentavo R. Keršienė.
Be to, anot jos, ribojant vietų skaičių parkavimo aukštelėse prie prekybos centrų, didės prie jų gatvėse, kiemuose paliekamų automobilių skaičius ir tai neigiamai atsilieps eismo saugumui.
Anot pašnekovės, pirkėjų skaičius parduotuvėse bus kontroliuojamas prižiūrint pirkėjams suteikiamų dezinfekuotų prekių krepšelių ir vežimėlių skaičių. Tuo metu apsaugos darbuotojai prižiūrės, kad į prekybos salę būtų įleidžiami pirkėjai tik su pirkinių vėžimėliais arba krepšeliais.
Abejoja dėl spūsčių ir saugumo
Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis pripažino, kad kebliausias iš naujų reikalavimų yra dėl automobilių stovėjimo aikštelių.
„Pirma, aišku mes įgyvendinsime valdžios nurodymus. Bet kyla daug klausimų, kaip viskas bus per pačius kalėdinius pirkimus. Per juos žmonės važiuos į parduotuves, bet negalėdami automobilių pasistatyti prie jų, statys aplinkui – gatvių pakraščiuose ar kiemuose. Visa tai gali sukelti tokias grūstis, tad klausimas, ar tai tikrai yra saugu“, – svarstė „Norfos“ atstovas.
Jis linkėjo tinklo parduotuvių pirkėjams dėl naujų įvestų ribojimų stengtis nevažiuoti apsipirkti su automobiliais arba, jei nėra kitos galimybės, važiuoti anksti ryte arba vakare, ne piko valandomis.
Tuo metu „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė atsiuntė tokį komentarą:
„Daugelio naujų ribojimų įgyvendinimas neturėtų būti sudėtingas. Pavyzdžiui, papildomų kasų atidarymas padidėjus pirkėjų srautui yra mūsų praktika, tai darome visą laiką. Taip pat „Lidl“ parduotuvėse jau kurį laiką pirkėjų srautus reguliuoja apsaugos darbuotojai, intensyvesnėse parduotuvėse esame jų pasamdę papildomai.
Daugiausiai iššūkių kyla dėl automobilių stovėjimo vietų ribojimo. Turime per labai trumpą laiką rasti tinkamų priemonių tai tinkamai įgyvendinti. Šiuo metu intensyviai dirbame, siekdami įgyvendinti šį naują reikalavimą laiku.“
