Patekus į tokį eismo įvykį kartais tenka mokėti ne tik tūkstančius eurų siekiančias baudas, bet ir už kur kas daugiau kainuojantį automobilio taisymą.
Specialistai atskleidė, kad apsidraudusiems asmenims vidutiniškai skiriama apie 2,5 tūkst. eurų siekianti išmoka.
Susidūrus su tokiais stambiais gyvūnais, kaip briedis, išmoka gali siekti ir 5,4 tūkst. eurų.
O kai kurios avarijos padaro ir beveik 30 tūkst. eurų siekiančios žalos.
Per pusantrų metų – viš 9 tūkst. susidūrimų su gyvūnais
„Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktame reprezentatyviame gyventojų tyrime net trečdalis šalies gyventojų (34 proc.) nurodė, kad jie patys (arba asmuo iš jų artimos aplinkos) yra bent kartą patekę į avarinę situaciją dėl į kelią nelauktai išbėgusio žvėries. Tyrimas nustatė, kad susidurti su į kelią išbėgusiais gyvūnais dažniausiai rizikuoja savivaldybių rajonų centrų ar kaimiškų vietovių gyventojai.
Visgi „Lietuvos draudimo“ žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis gyvūnų suaktyvėjimo mėnesiais išlikti budriems pataria ir miestų gyventojams.
„Norėčiau paneigti mitą, kad miesto gyventojai su tokiomis nelaimėmis nesusiduria – neretai net ir miesto centre pastebimi vaikščiojantys briedžiai ar stirnos, tad yra didelė tikimybė su žvėrimis susidurti ir miesto ribose.
Mūsų bendrovės duomenimis, pernai daugiausia tokių žalų buvo fiksuota didžiųjų miestų regionuose. Tad jų gyventojai turėtų išlikti budrūs visos kelionės metu, o ypač kelio atkarpose, kuriose kelio ženklai praneša apie didesnį gyvūnų aktyvumą“, – pažymėjo ekspertas.
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė atskleidė, kad 2023 m. Lietuvoje buvo užfiksuotas 6 351 eismo įvykis, kai buvo susidurta su gyvūnais.
O 30 iš jų buvo įskaitiniai eismo įvykiai, t. y. įvykiai, per kuriuos buvo sužeistas ar žuvo bent vienas žmogus. Taigi pernai dėl susidūrimų su gyvūnais 1 asmuo žuvo, 34 buvo sužeisti.
2024 m., anot policijos atstovės, tokių avarijų kol kas yra užfiksuota kiek mažiau nei pusė visų šių įvykių pernai, t. y. 2 748.
Šiemet susidūrimų su gyvūnais metu niekas nežuvo, bet buvo sužeista 12 žmonių.
2,6 tūkst. eurų baudos ir teisių bei automobilio netekimas
J. Liutkienė nurodė, kad susidūrimas su gyvūnais nėra baudžiamas, nebent kartu su eismo įvykiu vairuotojas būtų padaręs kitą pažeidimą.
Tokiu atveju, pašnekovės aiškinimu, bausmė, jos dydis ir priklausytų nuo padaryto pažeidimo (pvz., greičio viršijimas, vairavimas išgėrus ir t. t.).
Vis tik pažymėtina, kad pabėgimas iš tokio eismo įvykio vietos užtraukia baudą nuo 600 iki 2 tūkst. eurų. Už tai taip pat galėtų būti skiriamas teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 3 metų.
Neturintiems teisės vairuoti asmenims tokiu atveju būtų skiriama bauda nuo 850 iki 2,6 tūkst. eurų, o teisės vairuoti atėmimas 1–3 metams būtų privalomas. Taip pat galėtų būti konfiskuojama transporto priemonė.
O kitų eismo dalyvių (išskyrus vairuotoją) pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jie yra susiję, vietos užtraukia baudą nuo 150 iki 230 eurų.
Susidūrus su briedžiu vidutiniškai išmoka 5,4 tūkst. eurų
Vis tik svarbu nepamiršti, kad, be baudų, susidūrimas su gyvūnais kelyje gali atsieiti tūkstančius eurų dėl žalos transporto priemonei.
„Patekę į tokias avarijas vairuotojai ne tik patiria emocinį šoką, bet susiduria su dideliais automobilio remonto kaštais“, – akcentavo A. Juodeikis.
„Lietuvos draudimas“ duomenimis, daugiausia į eismo įvykius patenka stirnos ir šernai, taip pat neišvengiama susidūrimų ir su stambesniais gyvūnais − briedžiais ir elniais.
Pasak atstovo, avarinių situacijų su stambesniais gyvūnais metu pasitaiko rimtų sveikatos sužalojimų, netgi tragiškų mirčių.
O žala automobiliui būna nepalyginamai didesnė, pvz., susidūrus su briedžiu vidutinė žalos išmoka siekia apie 5,4 tūkst. eurų. Praėjusiais metais „Lietuvos draudimas“ iš viso užfiksavo daugiau nei 1800 žalų, įvykusių dėl susidūrimo su į kelią išbėgusiais gyvūnais. Daugiausia jų (virš 830) buvo užfiksuotos patekus į avarinę situaciją dėl į kelią iššokusių stirnų. O vidutinė išmoka už patirtą automobilio žalą susidūrimo su gyvūnu atveju siekia apie 2,5 tūkst. eurų.
Žala po tokios avarijos – 27 tūkst. eurų
Draudimo bendrovės „If“ duomenimis, dažniausiai automobiliai susiduria su briedžiais, stirnomis, elniais.
„Tokių eismo įvykių pasekmės būna skaudžios: sužeidžiami žmonės, labai smarkiai apgadinami automobiliai.
Pasitaiko, kad po susidūrimo su gyvūnu automobiliai yra nepataisomi. Tad žalos dydis svyruoja nuo 200 iki kelių ar keliolikos tūkstančių eurų“, – pasakojo transporto žalų grupės vadovė Lietuvoje Guoda Jasaitė.
Kaip pavyzdį ji pateikė neseniai buvusį atvejį, kai patekęs į tokią akistatą vos prieš mėnesį iš salono išvažiavęs elektromobilis liko neremontuotinas, o žala siekė 27 tūkst. eurų.
Štai kada žalos nepadengs net „Kasko“ draudimas
G. Jasaitė įvardijo, kad „If“ turi 4 draudimo apsaugos variantus, tad visuose yra įtraukta susidūrimo su gyvūnu rizika.
„6 atvejais taikoma 0 eurų išskaita. Pavyzdžiui, stiklų remontui, pagalbai kelyje, pakaitiniam automobiliui, įvykiui po susidūrimo su gyvūnu ir pan.
Tad, trumpai tariant, visi draudimo bendrovės „If“ klientai, turintys bet kurį kasko draudimo apsaugos variantą, turi įtrauktą susidūrimo su gyvūnais riziką“, – aiškino atstovė.
Ji atkreipė dėmėsį, kad draudimo išmokos nemokamos tik tuomet, kai eismo įvykis sukeliamas ar automobilis apgadinamas jo vairuotojui esant neblaiviam, apsvaigusiam ir pan.
„Visuomet rekomenduojame padaryti nuotraukas eismo įvykio vietoje, net jeigu ir gyvūnas pabėgo.
Jei susidūrimo metu buvo sužeistas gyvūnas ar stambusis paukštis, yra būtina informuoti policiją, skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą“, – paminėjo pašnekovė.
Anot jos, reikėtų nepamiršti, kad palikti jų važiuojamojoje kelio dalyje negalima, nes gresia piniginė bauda, taip pat tai kelia pavojų kitiems vairuotojams.
Vasarą incidentų fiksuojama kone kiekvieną savaitę
A. Juodeikis pastebi, kad šiltasis metų sezonas ypač išsiskiria susidūrimų su laikiniais gyvūnais rizika – tą rodo nuo pavasario antrosios pusės išaugantis su tokio tipo avarijomis susijęs žalų skaičius.
Pašnekovas nurodė, kad kiekvieną gegužę ir birželį bei rudens mėnesiais „Lietuvos draudimas“ fiksuoja žalų suaktyvėjimą dėl avarinių situacijų, įvykusių kelyje susidūrus su laukiniais žvėrimis.
„If“ atstovė paminėjo, kad didesnis laukinių gyvūnų aktyvumas yra fiksuojamas ankstyvą rudenį ir pavasarį.
„Palyginus šių metų pavasarį su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, tokio pobūdžio žalų atvejų registravome 20 proc. daugiau.
Vasarą, sugretinus ją su kitais metų laikais, yra fiksuojama daugiau automobilių susidūrimų su laukiniais paukščiais“, – komentavo G. Jasaitė.
Ji pridūrė, kad birželio ir liepos mėnesiais, kai baigiasi perėjimas ir jaunikliai palieka lizdus, tokių incidentų yra registruojama kone kiekvieną savaitę.
Į ką verta atkreipti dėmesį?
A. Juodeikis primena, kad, norint išvengti susidūrimų su laukiniais žvėrimis, būtina laikytis šių saugumo priemonių:
- vairuotojai turi būti dėmesingi važiuodami užmiesčio keliais ar vietovėse, kuriose kelio ruožas kerta mišką ar atvirus laukus, ypač tamsiuoju paros metu, esant rūkui, darganai;
- ruožuose, paženklintuose kelio ženklu „Laukiniai gyvūnai“, važiuoti ypač atsargiai, stebėti situaciją šalia kelio;
- pamačius šalikelėje stovintį gyvūną, pro jį važiuoti itin atsargiai, nespausti garso signalo ir nemirksėti žibintais;
- gyvūnai per kelią dažnai bėga grupėmis, tad pastebėjus, kad priekyje kelią perbėgo vienas gyvūnas, pvz., stirna ar šernas, būtina labai sulėtinti greitį ir tą vietą pravažiuoti itin atsargiai;
- prisiminti, kad gyvūnų elgesys gali būti sunkiai prognozuojamas ir nenuspėjamas, ypač, jei jie apakinti transporto priemonių žibintų šviesos;
- vairuodami pasirinkite saugų greitį, kad prireikus galėtumėte į iškilusią situaciją tinkamai sureaguoti, o jei iškils būtinybė – nedelsiant sustoti;
- žalas, patirtas susidūrus su žvėrimis kelyje, padeda amortizuoti savanoriškas („Kasko“) transporto priemonės draudimas.
Bet Lietuvoje kaip taisyklė, bandoma viską suversti ant žmogaus. Kaltas, kad susidūrei su žvėrimi, kaltas, kad vilkas papjovė tavo avis, kaltas, kad kaimyno šuo apdraskė...
Nu ir kaip vienam vairuotojui nuo kelio patraukti tarkim briedį, kuris dar blaškosi, ji du vyrai dar kažin ar nutemps. Laukti parą kol atvažiuos kokie gyvūnų globėjai, ką daryt?
