Naujienų portalo tv3.lt kalbinti prekybos tinklai atsakė, ar kaip nors specifiškai ruošiasi didesniam pirkėjų antplūdžiui ir pinigams iš pensijų fondų.
Pensijų pinigai – kazino, televizoriams ar namams
„Artea“ banko vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, viskas priklausys nuo to, kokią lėšų dalį gyventojai atsiims ir ką su atsiimtais pinigais darys.
Anot jos, jeigu bus atsiimamos labai gausios sumos, ekonomikai tai bus labai rimtas šokas, nes į ją bus įliejama labai daug pinigų, kurie bus tiesiog pravalgomi.
„Vartojimas labai stipriai paaugs, bet bus toks momentinis, trumpalaikis. Tai reikšmingai išpūs bendrąjį vidaus produktą (BVP) ir vėliau bus labai nelengva pranokti tą aukštai iškeltą kartelę.
Tai išties kelia nerimą, nes turime akivaizdų Estijos pavyzdį, kuomet jie nusprendė padaryti analogišką reformą ir gyventojai su II pensijų pakopos pinigais galėjo elgtis, kaip nori“, – paminėjo ekonomistė.
Kaip anksčiau komentavo pensijų fondų vadovas Tadas Gudaitis, estai atsiėmė 40 proc. pensijoms sukauptų pinigų ir daugiau nei trečdalį jų išleido vartojimui.
Pvz., pirko televizorius, šaldytuvus, pinigus leido kazino, investavo į nekilnojamąjį turtą ir pan. O tai pakenkė Estijos ekonomikai: išaugo mažmeninė prekyba, kilo kainos, palūkanų normos ir infliacija.
Pasak I. Genytės-Pikčienės, galiausiai estai įklimpo į kelerių metų recesiją – ekonomika pas juos nebeaugo.
„Pinigai – išleisti. Vyriausybė pradėjo galvoti, kur gauti daugiau papildomų lėšų, didinti mokesčius. Tai dar labiau kėlė infliaciją, slopino gyventojų lūkesčius, slopino vartojimą. Ta istorija dar tęsiasi iki dabar“, – kalbėjo „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Kiek dėl atsiimtų pensijų pinigų kils kainos?
Pasak „Norfa“ atstovo spaudai Dariaus Ryliškio, logiška, kad, pirkėjams turint daugiau pinigų, pirkimai padidės. Tik nežinia, kiek.
Jis patikino, kad prekybos tinklas tam specialiai ruoštis neketina, nes nemano, kad to prireiks.
Vis tik D. Ryliškis neslepia, kad didesni pirkimai verslams yra gerai, kadangi tai reiškia didesnį pelną.
„Tai gali daryti įtaką tiek infliacijai, tiek kainų didėjimui. Kai žmonių algos pastaraisiais metais sparčiai kilo, žmonių pajamų didėjimas augino ir prekybos tinklų apyvartą.
Taip pat augino ir infliaciją, ir kainas. Matydami tai mes galime daugiau–mažiau prognozuoti, kad bus panašiai. Tik klausimas, kiek žmonės tų pinigų atsidės“, – komentavo „Norfa“ atstovas spaudai.
Jis svarstė, kad gali būti įvairiai: galbūt lietuviai atsiimtus pinigus taupys, jų iš karto neleis, o galbūt kaip tik viską išleis: „Nebūtinai mes elgsimės kaip estai.“
Tuo metu, remdamasi Lietuvos banko atliktu, tyrimu, I. Genytė-Pikčienė paminėjo – jei lietuviai atsiims 20 proc., 40 proc. arba 60 proc. pensijų fondų turto, poveikis infliacijai svyruos nuo 0,2 iki 0,8 proc. punkto.
„Prekės ir paslaugos pabrangtų, šiek tiek infliacija tikrai paūmėtų, nes žmonių perkamoji galia staigiai ir visai reikšmingai padidėtų, jie galėtų sau leisti daugiau.
Tad natūralu, kuomet paklausa padidėtų, tai atitinkamai sukurtų palankesnę terpę kainų augimui“, – dėstė ekonomistė.
Į padidėjusius pirkimus reaguos greitai
„Lidl Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Lina Skersytė vardijo, kad prekių kiekiai prekybos tinklo parduotuvėse yra planuojami atsižvelgiant į sezoniškumą, šventes, oro sąlygas, savaitės dienas, klientų srautus ir pan.
Ji patikino, kad prekybos tinklas, turėdamas efektyvią logistikos sistemą ir nuolat stebėdamas paklausos pokyčius, gali itin greitai ir operatyviai koreguoti prekių kiekius parduotuvėse.
„Būdami tarptautinio „Lidl“ prekybos tinklo dalimi, turime prieigą prie plačiai išvystytos logistikos infrastruktūros visoje Europoje.
Tai leidžia mums efektyviai planuoti tiekimą, greitai reaguoti į pokyčius ir užtikrinti prekių prieinamumą net ir esant padidėjusiai paklausai“, – komentavo L. Skersytė.
Jos teigimu, yra sudėtinga prognozuoti, kaip gyventojai elgsis atsiėmę pensijai kauptus pinigus, tačiau užtikrino, kad „Lidl“ yra pasirengęs prisitaikyti prie bet kokių vartojimo tendencijų.
Netiki, kad lietuviai pirks daugiau – štai kodėl
Tuo metu prekybos tinklo „Rimi“ marketingo vadovė Dalia Čenkienė mano, kad pirkimų padidėjimas nebus toks reikšmingas, nes dalis atsiimtų lėšų bus panaudota ne vien prekių ir paslaugų pirkimui.
„Kaip rodo Estijos pavyzdys, daugiau kaip pusė atsiimtų lėšų buvo panaudotos jau paimtų paskolų gražinimui, reinvestuota į kitą nekilnojamąjį ar investicinį turtą, nauji indėliai bankuose.
Likusi dalis pasiskirstys tarp papildomų prekių, paslaugų ir kilnojamojo turto pirkimo. Tad mažmeninei maisto rinkai lieka tik nedidelė dalis tų parsigrąžintų lėšų“, – įžvalgomis dalijosi D. Čenkienė.
Ji pridūrė, kad nuo kitų metų įsigalioja nauji mokesčių įstatymo pakeitimai, kurie mažins namų ūkių perkamąją galią: nauji gyventojų pajamų mokesčio tarifai, didėjantis pelno mokestis, cukraus mokestis, papildomas NT mokestis ir pan.
„Tai vėlgi gali lemti pirkėjų įpročius – namų ūkiai gali daugiau taupyti, tad efektas gali būti net ir neigiamas tiek šalies ekonomikai, tiek vartotojams, tiek visoms kitoms prekes ir paslaugas parduodančioms įmonėms.
Iš vienos pusės galime tikėtis didesnio vartojimo trumpuoju laikotarpiu (1–2 metų bėgyje), bet tuo pačiu (kaip rodo Estijos mokestinės reformos pavyzdys) papildomi mokesčiai didina infliaciją, skatina namų ūkius taupyti, mažina namų ūkių perkamąją galią“, – dėstė „Rimi“ marketingo vadovė.
Jei vartojimas padidės, prekybininkai bus pasiruošę
Pasak prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės Gintarės Kitovės, šiuo metu dar anksti prognozuoti, kokį poveikį vartojimo įpročiams gali turėti gyventojų galimybė atsiimti sukauptas lėšas.
„Kiekviena rinka pasižymi savo specifika, todėl tendencijos gali skirtis. Nuolat stebime rinkos pokyčius ir analizuojame vartotojų elgseną.
Jei pastebėsime aiškius pokyčius pirkimo įpročiuose, esame pasirengę atitinkamai reaguoti ir prisitaikyti prie klientų poreikių, kaip tai darome ir kitais padidėjusio vartojimo laikotarpiais“, – kalbėjo G. Kitovė.
Prekybos tinklo „Maxima“ atstovai tik nurodė, kad specialiai tam laikotarpiui ruoštis nežada.
Kiti prekybos tinklai, pvz., „Ermitažas“, „Senukai“, „Pigu.lt“ ar „Topo centras“, taip pat nekomentavo.
Pensijų atsiėmimas bus „savotiškas testas“
„Artea“ banko vyriausiosios ekonomistės vertinimu, galimybė atsiimti savo sukauptus pinigus bus savotiškas finansinio raštingumo testas.
Jei lietuviai pinigus ims staigiai leisti, tai bus didelis iššūkis ekonomikai: „Tai būtų toks laikinas ūgtelėjimas ant steroidų.
O steroidams išsekus būtų labai labai sunku toliau augti ir pranokti tą vienkartinį šuoliuką. Labai tikėkimės, kad mums šio scenarijaus pavyks išvengti.“
Pasak I. Genytės-Pikčienės, norėtųsi, kad gyventojai su gautais pinigais elgtųsi atsakingai ir galvotų ne vien apie dabartinius tikslus, bet ir apie investavimą, kaupimą senatvei:
„Nes vis tik reikia prisiminti, kad tie pinigai buvo kaupiami pensijai, tik dabar jau patys žmonės turės galimybę spręsti, kokia gi forma jie tą darys.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
