Nors būta ir gana kontraversiškų sprendimų, tokių kaip itin stiprių alkoholinių gėrimų gamybos savo reikmėms įteisinimas, praėjusių metų viduryje patvirtintas naujas, per pastaruosius 30 metų didžiausias akcizų kėlimas kasmet iki 2027 metų.
LAGGIA vadovas Mantas Zakarka teigia, kad dar ankstesnė vyriausybė buvo įvardijusi du su alkoholinių gėrimų rinka susijusius tikslus – papildomo biudžeto gynybai surinkimas bei artėjimas prie 1 alkoholio laipsnio bet kokiame gėrime apmokestinimo suvienodinimo.
Stipriųjų alkoholinių gėrimų grupė, 2022 ir 2023 metais kritusi atitinkamai 7 proc. ir 5 proc., praėjusiais metais ūgtelėjo vos mažiau nei 1 proc. Įvertinus, kad pirkėjai prieš akcizų kilimą metų pabaigoje paprastai „užsiperka“ gėrimų ateičiai, tikėtina, kad realus šių gėrimų vartojimas pernai neaugo.
Nuo šių metų sausio 1 dienos atotrūkis tarp alkoholio kainų Lietuvoje ir Latvijoje, o ypač Lenkijoje, ženkliai išaugo.
Vidutinės klasės 0,5 l tokio paties stipriojo alkoholio butelio kaina Lenkijoje kainuoja jau 3–3,5 eurais pigiau nei Lietuvoje.
LAGGIA vadovo teigimu, yra didelė rizika, kad artėjame prie lūžio taško, kai kainos skirtumas taps paskata masiškai įsigyti produktus kaimyninėse šalyse.
„Neturime prabangos pakartoti 2016–2018 m. estiškojo scenarijaus, kai dėl alkoholio kainų Estijoje ir Latvijoje skirtumo vos per metus pirkimai Estijoje sumažėjo beveik 30 proc.
Reikia atkreipti dėmesį, kad vartojimas nesumažėjo – akcizus pirkėjai sunešė kaimynams. Tuomet, kelerius metus iš eilės patyrusi didžiulius akcizų praradimus, Estijos vyriausybė turėjo grąžinti 25 proc. mažesnius akcizus alkoholiui“, – pranešime cituojamas M. Zakarka.
Turint omenyje, kad stiprieji alkoholiniai gėrimai surenka net 61 proc. visų akcizų iš alkoholio, pirkimų persikėlimas į Lenkiją ar Latviją Lietuvai kainuotų milžiniškas sumas.
Tuo metu alaus kategorijos rezultatai esą rodo, kad akcizų padidinimas praėjusiais metais pardavimams neigiamos įtakos neturėjo.
Antra pagal surenkamą akcizų sumą kategorija per visus 2024 metus, palyginti su 2023-isiais, augo 4 proc., o lyginant su priešpandeminiais 2019 m. – net 6,6 proc. Praėjusių metų gruodį alaus pardavimai augo net 9 proc., palyginti su 2023 m. gruodžiu. Vynų ir fermentuotų gėrimų pardavimai, po kritimų keletą metų iš eilės, per praėjusius metus augo 4 proc.
„Akivaizdu, kad tam įtakos turėjo ne vienas veiksnys – maisto kultūros vystymasis, viešojo maitinimo segmente dominuojanti Viduržemio jūros virtuvė, artimai susijusi su vyno ir putojančio vyno vartojimo kultūra. Ši grupė sudaro tik 14 proc. bendros akcizų sumos, tačiau akcizas vynams Lietuvoje jau dabar yra vienas aukščiausių visoje ES“, – kalba M. Zakarka.
Mažiausios alkoholinių gėrimų grupės – tarpinių produktų – vartojimas jau daugelį metų palaipsniui mažėja ir per pastaruosius 5 metus nukrito net 41 proc. Pasak LAGGIA vadovo, giliau paanalizavus to priežastis, tampa akivaizdu, kad pagrindinė priežastis yra akcizų politika.
Stiprieji gėrimai, tokie kaip romas, džinas, viskis ir netgi degtinė, vis mažiau vartojami gryni, o dažniau maišomi su gaiviaisiais gėrimais. Todėl, LAGGIA nuomone, realiai vartojamų gėrimų stiprumo amplitudė ateityje vis siaurės.
LAGGIA vadovo teigimu, stipriausią poveikį rinkai daro nelygiavertis 1 laipsnio apmokestinimas. Nesubalansuotas apmokestinimas jau ne tik iškreipia konkurenciją, bet ir realiai mažina surenkamo akcizo sumą.
1 laipsnis alkoholio aluje akcizu apmokestintas beveik perpus mažiau nei stipriuosiuose gėrimuose. Pagal šiuo metu galiojantį trejų metų akcizų didinimo planą, Finansų ministerijos skaičiavimais, akcizas alaus buteliui nuo sausio 1 dienos augo vos 5 centais, tuo tarpu vynui apie 20 centų, o stipriajam alkoholiui – apie 70 centų už 0,5 l talpos pakuotę. Tokie patys procentiniai kilimai numatyti 2026 ir 2027 m.
M. Zakarkos teigimu, taip vartotojas per ilgalaikį mokestinį reguliavimą skatinamas rinktis alų kaip tiesiog pigiausią alkoholio laipsnį, o tai prieštarauja ir tarptautinių sveikatos institucijų, alkoholio laipsnį vertinančių vienodai visuose gėrimuose, rekomendacijoms.
