Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė deda skubias pastangas išgelbėti šalį nuo tiekimo grandinės chaoso ir siūlo Europos sunkvežimių vairuotojams trumpalaikes vizas.
Visose JK degalinėse baigiasi degalai dėl tiekimo sumaišties sukelto „paniško pirkimo“ – tuščių parduotuvių lentynų, pieniškų kokteilių „sausros“ greito maisto restorane „McDonald's“, viščiukų ir kraujo tyrimų įrangos trūkumo. Didžioji dalis kaltės krenta ant staigaus tūkstančių užsienio vairuotojų pasitraukimo dėl „Brexit“ ir pandemijos, taip pat dėl to, kad vėluoja vairuotojų egzaminai.
Tai paskatino JK vyriausybę siūlyti tūkstančius laikinų darbo vizų vairuotojams, kurie galėtų dirbti Didžiojoje Britanijoje iki gruodžio 24 d., o „pristatę“ Kalėdas grįžtų namo. Visgi šis pranešimas žemyne nesukėlė didelio entuziazmo.
„ES darbuotojai, su kuriais kalbamės, nevažiuos į JK su trumpalaikėmis vizomis, kad padėtų JK išsikapstyti iš savo sukurtos problemos, – BBC radijui sakė Edwinas Atema iš Nyderlandų profesinių sąjungų federacijos. – Vairuotojams reikia žymiai daugiau nei tik viza ir atlyginimo lapelis.“
ES ir pati kovoja su vairuotojų trūkumu. Ši problema egzistavo ir JK, ir ES dar prieš pandemiją – 2019 m. Jungtinėje Karalystėje buvo apie 24 proc. neužimtų sunkvežimio vairuotojo pareigybių, Lenkijoje – apie 22 proc. laisvų darbo vietų, Čekijoje apie 21 proc. neužpildytų darbo vietų, Ispanijoje – 20 proc.
Karantinas sukėlė dar didesnį chaosą – daugelis vairuotojų iš pradžių buvo priversti išeiti iš darbo, o vėliau, kai viskas atsidarė, pramonei teko užpildyti tas darbo vietas.
Tai gali pabloginti jau ir taip blogą situaciją. Siaubingos darbo sąlygos reiškia, kad sektoriui sunku pritraukti jaunus darbuotojus, o daugelis dabartinių sunkvežimių vairuotojų tuoj pradės išeidinėti į pensiją. Kadangi vidutinis Europos sunkvežimio vairuotojo amžius yra 44 metai, tai gali įvykti gana greitai.
„Jei nebus tinkamai sprendžiamos sąlygos, dėl kurių trūksta vairuotojų <...> [situacija] tik blogės“, – sakė Raluca Marian, Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) atstovė ES. „Lengva numatyti apokaliptinį scenarijų“ ES, remiantis tuo, kas vyksta JK, pridūrė ji.
Nykstanti rūšis
Audra, sukelianti didžiulį trūkumą visame Lamanšo sąsiauryje, daugeliu atžvilgių yra unikali Jungtinei Karalystei.
Didžiosios Britanijos krovinių gabenimo pramonė rėmėsi tūkstančiais vairuotojų iš ES, daugiausia iš Vidurio ir Rytų Europos, kurie išvyko namo pandemijos metu, ir daugelis nesugebėjo grįžti dėl JK mokesčių pakeitimų po „Brexit“, turinčių įtakos savarankiškai dirbančių vairuotojų pajamoms, kas taip pat padarė perspektyvą dar mažiau patrauklią.
Tačiau sunkvežimių vairuotojai taip pat nurodo blogėjančias sąlygas ir tai, ką jie apibūdina kaip pagarbos stoką.
„Iš esmės vairuotojai yra pavargę, pervargę, ir jiems nusibodo, kaip su jais yra elgiamasi“, – sakė Adrianas Jonesas, Didžiosios Britanijos ir Airijos profesinės sąjungos „Unite“ nacionalinis pareigūnas.
Panaši dinamika priverčia išeiti iš darbo ir vairuotojus Europos Sąjungoje.
„Šis darbas nėra patrauklus, – sakė Pantelimonas Octavianas Tetileanu, tolimųjų reisų vairuotojas iš Rumunijos. – Mes negalime būti su savo šeima. Nėra laiko pietums, pusryčiams ar vakarienei. Einame miegoti suprakaitavę, nes kasdien negalime nusiprausti. Neišsiskalbiame drabužių. Dažniausiai esame purvini ir smirdime.“
Saugumo problemos taip pat daro darbą pavojingą, pridūrė jis, nurodydamas, kad migrantų, bandančių patekti į Didžiąją Britaniją, atakos ir degalų vagystės yra pagrindinė problema.
P. O. Tetileanu, buvęs mokytojas, pastarąjį dešimtmetį vairavo sunkvežimį. Dabar jis skaičiuoja dienas, kol galės išeiti iš darbo. „Aš dirbsiu dar dvejus metus, o po to – ate, pramone. Tai nėra vieta, kur noriu pasenti.“
Vis dažniau vieninteliai žmonės, pasiryžę susitaikyti su blogėjančiomis sąlygomis, yra vairuotojai, atvykstantys iš ES, įskaitant Rusiją, Ukrainą ir Kirgiziją, sakė transporto darbuotojų federacijos ETF politinė sekretorė Cristina Tilling.
Pasak jos, problema prasideda nuo tarifų, kuriuos krovininio transporto įmonės ima už paslaugas, ir kurie nėra pakankamai dideli, kad padengtų „teisėtas darbo sąnaudas“, įskaitant atlyginimus ir vairuotojo apgyvendinimą.
Sprendimų beieškant
Kadangi vairuotojai, tokie kaip P. O. Tetileanu, nori pasitraukti arba išeiti į pensiją, pramonei tenka vis didesnis spaudimas atnaujinti savo darbo jėgą. Tačiau naujų vairuotojų paieška yra tikras iššūkis.
Transporto įmonės nurodo prastą sektoriaus įvaizdį, reguliavimą ir dideles apmokymo išlaidas kaip kliūtį pritraukti naujų darbuotojų, ypač tarp moterų, migrantų ir jaunimo, kurie, jų teigimu, yra neišnaudoti ištekliai.
„Hegelmann Poland“ sukūrė savo apmokymų programą ir žada padengti naujų vairuotojų licencijavimo išlaidas bei garantuoja jiems darbą. Įmonė taip pat žada padėti ukrainiečiams ir baltarusiams susitvarkyti dokumentus, reikalingus legaliai dirbti Lenkijoje, o tai yra apie 120 000 vairuotojų.
Belgijos transporto bendrovės „Ninatrans“, kurios filialai taip pat yra Prancūzijoje, Nyderlanduose ir Vokietijoje, generalinis direktorius Benny Smetsas teigė, kad užpildyti laisvas darbo vietas tapo „daug sunkiau“. Dėl darbuotojų trūkumo sunkvežimiai lieka be vairuotojų. „Dar niekada nebuvo taip blogai, kaip yra šiandien“, – sakė jis.
Pasak jo, kai kurios Belgijos įmonės įdarbina vairuotojus iš užsienio, tačiau „Rumunijos vairuotojų baseinas taip pat pamažu sausėja“.
Situacija galbūt nėra tokia bloga kaip Jungtinėje Karalystėje, tačiau vairuotojų trūkumas „toks, koks yra dabar, yra toks dramatiškas, kad, manau, <...> turėsime kai kuriems savo klientams pasakyti „ne“, – apgailestavo S. Smetsas.
Be patobulintų darbo sąlygų, pataisos galėtų apimti minimalaus reikalaujamo amžiaus vairuoti sunkvežimį mažinimą ir vieno leidimo, skirto integruoti ne ES darbuotojus į bloko darbo rinką, sukūrimą, sakė R. Marian. Trečiųjų šalių vairuotojo pažymėjimų pripažinimas yra „dar vienas sprendimas“, pridūrė ji.
Pramonės ir transporto darbuotojų grupės taip pat paragino sukurti daugiau automobilių stovėjimo vietų, kuriose vairuotojai galėtų saugiai ilsėtis ar naudotis pagrindinėmis paslaugomis. Bloke yra tik maždaug 100 000 automobilių stovėjimo vietų. Mažiau nei 3 procentai esamų automobilių stovėjimo vietų yra sertifikuotos kaip saugios.
Galų gale, pasak A. Joneso, darbas turi būti patrauklesnis potencialiems vairuotojams. Tai reiškia didesnį atlyginimą, geresnį darbo grafiką ir saugias automobilių stovėjimo vietas.
„Turime sutikti su paprastu faktu, kad jei dabar kalbėtumėte su vairuotoju, jis nerekomenduotų savo vaikams ar kitiems žmonėms dirbti jo darbo, – sakė jis. – Ir kai esama darbo jėga nėra savo darbo šalininkė, kaip jūs galite pritraukti daugiau žmonių į šią pramonę?“
