Vartotojų teisių ministerija taip pat skyrė baudas šioms oro linijoms už tai, kad jos verčia keleivius mokėti, jog jie galėtų pasirinkti vietas ir sėdėti prie savo vaikų ar kitų asmenų, kurie yra nuo jų priklausomi; taip pat už tai, kad jie nepriima grynųjų pinigų parduodami bilietus oro uostuose, nurodė vartotojų teisių asociacija „Facua“.
Pasak jos, likusios dvi pigių skrydžių oro linijos yra Ispanijos vežėjai „Volotea“ ir „Vueling“.
„Beveik šešerius metus vyko kova, kad valdžios institucijos imtųsi veiksmų dėl praktikos, pagal kurią oro linijos neteisėtai didina savo pelną, ir mums galiausiai pavyko“, – pareiškime cituojamas „Facua“ generalinis sekretorius Rubenas Sanchezas.
Bendra baudų suma viršija 150 mln. eurų. Kai kurios linijos buvo įpareigotos sumokėti daugiau, nei kitos.
Airijos oro linijos „Ryanair“, kurios tapo pirmuoju vežėju, 2018 m. lapkritį pradėjusiu taikyti papildomus rankinio bagažo mokesčius, susilaukė didžiausios baudos, teigė „Facua“, tačiau neatskleidė konkrečios sumos.
„Vueling“ buvo skirta antra didžiausia bauda, o „Easyjet“ ir „Volotea“ susilaukė mažesnių.
Naujienų agentūrai susisiekus su Vartotojų teisių ministerija, jos atstovas atvirtino, kad prieš metus buvo pradėtos procedūros dėl šių keturių pigių skrydžių oro linijų, kurios baigėsi baudų skyrimu. Jis neįvardijo oro linijų ir neatskleidė skirtų baudų sumos.
Vežėjai apskųs sprendimą skirti baudas, kurios „mums atrodo visiškai neproporcingos“, per spaudos konferenciją pareiškė Ispanijos oro linijų pramonės grupės ALA vadovas Javieras Gandara.
Jei papildomi mokesčiai bus panaikinti, tie keleiviai, kurie keliauja be rankinio bagažo, turės mokėti už paslaugas, kurios jiems nereikalingos, pridūrė jis. „Facua“ šį argumentą atmetė.
„Pramonė bando perteikti mintį, kad mažina kainas tiems, kurie nesiveža rankinio bagažo, tačiau tai netiesa, jie neteisėtai didina kainas ir kraunasi milijonus eurų iš žmonių, kurie vežasi nedidelį rankinį bagažą“, – pažymėjo R. Sanchezas.
„Ryanair“ praėjusią savaitę pranešė, kad per savo finansinius metus gavo trečdaliu daugiau grynojo pelno, nes didesnė paklausa ir bilietų kainos kompensavo augančias išlaidas degalams.
