Štai NT skelbimų portale Aruodas.lt investicijai Vilniaus Žirmūnų mikrorajone senos statybos daugiabutyje siūloma įsigyti 1 kambario butą jau su ten gyvenančiu nuomininku. Nurodoma ir jo mokama nuomos kaina – 360 eurų ir dar atskirai kas mėnesį skaičiuojami komunaliniai mokesčiai.
Anot pardavėjo, buto kaina nederinama, ji siekia 60 tūkst. eurų. Teigiama, kad nusipirkus, daugiau jokių investicijų nebereikės.
Panašių būtų galima įsigyti ne tik Vilniuje. Štai kitame skelbimų portale Skelbiu.lt si8loma įsigyti butą su nuomininku Klaipėdos mieste.
Senos statybos daugiabutyje parduodamas vieno kambario butas, jo kaina siekia 44 tūkst. eurų, bet galima derėtis. Butą siūloma įsigyti jau kartu su nuomininku, pardavėjas nurodo, kad jis bute jau trejus metus, yra tvarkingas ir ramus.
Toliau vardijami būsto privalumai – neįstiklintas balkonas, plastikiniai langai, renovuotas stogas, nedideli komunaliniai mokesčiai, tvarkinga laiptinė, ramūs kaimynai, bute paliekama visa buitinė technika ir baldai.
Būstas su nuomininkais tiks ne visiems
NT ekspertas ir įmonės „Real data“ vadovas Arnoldas Antanavičius teigė, kad praktika parduoti būstus su nuomininkais nėra nauja.
„Bendra tendencija rodo, kad nuomos rinka auga. Daugėja tiek nuomojamų būstų, tiek gyventojų, kurie ieško būsto nuomai. Tad natūralu, kad NT savininkai bando parduoti būstus kartu su nuomininkais.
Tačiau nesu tikras, kad tai yra geriausias sprendimas. Ne visi pirkėjai nori būsto su nuomininku, ypač tie, kurie būsto ieško sau. Tad nuomininkas tampa nebe privalumu, bet trūkumu parduodant būstą“, – sakė A. Antanavičius.
Anot jo, būstas su nuomininkais pirkėjams kelia įvairių baimių.
„Žmonės galvoja, kad toks būstas bus nugyventas, neprižiūrėtas ir nesaugotas“, – teigė A. Antanavičius.
Tuo metu NT brokeris Mantas Mikočiūnas sakė, kad mada pardavinėti būstus su nuomininkais atėjo ir komercinio NT.
„Komercinio NT rinkoje objektų pirkimas su nuomininkais yra pageidaujamas. Tada naujam savininkui nereikia pačiam ieškoti nuomininkų.
Taip pat daugėja ir žmonių, kurie nori investuoti į gyvenamosios paskirties NT. Jiems nusipirkus būstą investicijai reikės ieškoti nuomininko. Tad būstai parduodami su nuomininkais tokiems investuotojams tampa patrauklesni.
Sunkiau gali būti nebent tuo atveju, kai pirkėjas nori tame būste gyventi. Tada jam tektų iškraustyti bute gyvenantį nuomininką“, – pastebėjo M. Mikočiūnas.
Nuomos atsiperkamumas
Sutelktinio finansavimo į NT nuomos projektus platformos „InRento“ investicijų vadovas Deividas Urbanovičius skaičiavo, kad NT kainos per pastaruosius metus Vilniuje kilo apie 20 proc., kai tuo pat metu nuomos kainos augo maždaug 12 proc.
„Tokios tendencijos rodo, kad NT nuomos pajamingumas ir atsiperkamumas bendrai krenta, o Lietuvos NT rinkos aplinkybės panašėja į Vakarų Europoje susiklosčiusią situaciją.
Jei žvalgytumėmės į Paryžių, Madridą, Oslą ar Amsterdamą, čia vidutinis nuomos pajamingumas siekia apie 2,5–4 proc. Lietuviams tai neįprasta, nes vis dar egzistuoja mitas, kad investicija į NT turi atsipirkti per 10 metų, t. y. siekti bene dviženklę investicinę grąžą. Tai šiandien yra beveik neįmanoma“, – sakė ekspertas.
D. Urbanovičiaus teigimu, šiuo metu Vilniaus centre ar Senamiestyje vidutinė metinė nuomos grąža siekia apie 4,5 proc., miegamuosiuose rajonuose ji kyla iki maždaug 6 proc.
„Tokį pasiskirstymą lemia gerokai didesnis miesto centro patrauklumas, sparčiau augančios NT kainos ir ne taip greitai kylančios nuomos kainos. Pavyzdžiui, per pastaruosius 3–4 metus Senamiestyje NT kainos pakilo apie 50 proc. Tuo pat metu Šeškinėje ar Fabijoniškėse NT kainos tik visai neseniai grįžo į 2008–2009 m. lygį.
Visgi, nors žemesnė NT kaina šiuose rajonuose lemia didesnę grąžą iš nuomos nei centre, investuojant miesto širdyje būsto vertė dažniausiai kyla sparčiau, todėl atsiranda galimybė uždirbti iš kapitalo prieaugio po kelių ar keliolikos metų objektą parduodant brangiau“, – pastebėjo D. Urbanavičius.
Sandorių skaičius auga
„Registrų centro“ duomenimis per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje iš viso jau įregistruota 134,3 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių. Tai yra 28 proc. daugiau nei 2020 metų sausį–spalį, kai buvo įregistruota 104,8 tūkst. NT sandorių. Palyginti su analogišku 2019 metų laikotarpiu, kai buvo fiksuota apie 106,5 tūkst. NT sandorių, šių metų rezultatas taip pat yra ketvirtadaliu didesnis.
Vien tik per šių metų spalio mėnesį įregistruota 14,1 tūkst. NT sandorių – 3 proc. mažiau nei praėjusių metų spalį, bet 2,5 proc. daugiau nei šių metų rugsėjo mėnesį.
„Šie metai kiekvieną mėnesį išsiskiria palyginti gausiu įregistruotų NT sandorių skaičiumi. Atskirų NT objektų kategorijų – žemės sklypų, butų ar gyvenamųjų namų – mėnesio vidurkiai yra maždaug ketvirtadaliu didesni nei pastaruosius dvejus metus stebėti skaičiai.
Likę paskutiniai du šių metų mėnesiai jau greičiausiai nepateiks jokių netikėtumų, tad besibaigiant metams galėsime teigti – 2021-ieji NT sandorių rinkoje buvo rekordiniai“, – kalbėjo „Registrų centro“ duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Butų rinkoje aktyvūs didmiesčiai ir kurortai
Šiemet visoje šalyje įregistruota 32,8 tūkst. butų pardavimų – 22,5 proc. daugiau nei per dešimt 2020 metų mėnesių, kai įregistruota 26,7 tūkst. butų pardavimų (2019 m. sausį-spalį – 29,6 tūkst.). Vien tik per šių metų spalį įregistruota 3,5 tūkst. butų pirkimo-pardavimo sandorių, arba 5 proc. mažiau nei praėjusių metų spalį, bet 9 proc. daugiau nei šių metų rugsėjį.
Vilniuje šiais metais įregistruota daugiau kaip 11,4 tūkst. butų sandorių, arba 21,5 proc. daugiau nei atitinkamą laikotarpį pernai (2019 m. sausį-spalį – 9,8 tūkst.), Kaune – 4,6 tūkst., arba 15 proc. daugiau (2019 m. – 4,2 tūkst.), Klaipėdoje – 3 tūkst., arba 39 proc. daugiau (2019 m. – 2,7 tūkst.).
Be trijų didžiausių šalies miestų pagal butų sandorių skaičiaus augimą šiemet taip pat išsiskyrė Akmenės rajono (metinis augimas – 36 proc.), Anykščių rajono (44 proc.), Druskininkų (28 proc.), Jonavos rajono (35 proc.), Kėdainių rajono (39 proc.) ir Palangos (21 proc.) savivaldybės.
Šiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota 13,4 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 29 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-spalį, kai įregistruota daugiau kaip 10,4 tūkst. individualių namų sandorių
(2019 m. sausį-spalį – 10 tūkst.). Tik per šių metų spalį pasikeitė 1,4 tūkst. gyvenamųjų namų savininkų, arba 2,5 proc. daugiau nei per 2020 metų spalį, bet 3,5 proc. mažiau nei per šių metų rugsėjį.
Pagal metinį gyvenamųjų namų sandorių skaičiaus augimą šiemet išsiskyrė Akmenės (metinis augimas – 60 proc.), Jurbarko rajono (41 proc.), Kėdainių rajono (43 proc.), Klaipėdos miesto (92 proc.), Kretingos rajono (41 proc.), Lazdijų rajono (41 proc.), Šalčininkų rajono (49 proc.) ir Vilkaviškio rajono (41 proc.) savivaldybės.
Visoje šalyje šiemet taip pat įregistruota beveik 68 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų. Tai yra 36 proc. daugiau nei per analogišką praėjusių metų laikotarpį, kai įregistruota 51,8 tūkst. sandorių (2019 m. sausį-spalį– 51,1 tūkst.). Vien tik per spalį įregistruota 6,8 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba 5 proc. mažiau nei 2020 metų spalio mėnesį ir 1 proc. mažiau nei šių metų spalį.
