Išaugusios būsto kainos ir palūkanos varo į neviltį: gyventojams sunku ne tik nusipirkti, bet ir išsinuomoti būstą

Portalui tv3.lt vilnietė Emilija pasakojo, kad šiuo metu su vyru gyvena naujos statybos bute sostinės Šiaurės miestelyje.

„Butą nuomojamės, nors svarstome ir apie nuosavo būsto įsigijimą. Tačiau šiuo metu tiek būsto kainos didelės, tiek palūkanos nesustoja augti.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Vilniaus NT įperkamumas vejasi Stokholmo ir Londono lygį: teks taupyti 13 metų

Jennifer Lopez parduoda savo stulbinantį dvarą: kaina ir prabanga atima žadą

Prieš ir po: sandėliuką atstojantis kambarys virto naujagimio laukiančių tėvų svajone

Vis dėlto už buto nuomą ir komunalinius mokesčius šaltuoju metu sumokame apie 900 eurų. Tai yra didžiulė suma, gerai, kad ją dalijame per pusę. Tačiau vienas žmogus to sau leisti negalėtų. Mūsų buto nuoma siekia 600 eurų. Nors būstas 10 metų statybos, bet sąskaitos už šildymą šalčiausiais mėnesiais gerokai viršijo 100 eurų ribą. O sudėjus kitus mokesčius ir išeina 900 eurų“, – pasakojo moteris.

Ji skaičiavo, kad jau geriau mokėtų 600 eurų paskolos įmoką.

„Tokiu atveju jau mokėčiau už savo būstą, o dabar pinigus atiduodu nuomininkei.

Kita vertus, nesame sukaupę pakankamai pinigų pradiniam įnašui. Be to, tikimės, kad būtų kainos nukris, juk negali ilgą laiką tęstis ši situacija, kad būstai vis brangsta ir brangsta“, – svarstė Emilija.

Tačiau ji net neabejojo, kad ateityje su vyru įsigys nuosavą būstą.

„Tai bus investicija. Be to, nemanau, kad su dabartine pensiją, kuris nors pensininkas pajėgtų mokėti buto nuomą ir komunalinius mokesčius. Tai neįmanoma“, – teigė moteris.

Teikia pirmenybę nuosavam būstui, o ne nuomai

Kad lietuviai teikia pirmenybę buto pirkimui, pastebėjo ir NT brokeris Ignas Zabarauskas. Anot jo, daug kalbama, kad lietuviai nemėgsta nuomotis būto.

„Buvo galvojama, kad keičiantis kartoms, jaunesni žmonės teiks pirmenybę nuomai. Tačiau taip nenutiko, niekas nepasikeitė.

Būstas yra turtas, santaupų išsaugojimas. Todėl ir jauni žmonės, jeigu tik turi galimybę, perka būstą“, – pastebėjo I. Zabarauskas.

Pasak jo, dėl pastaruoju metu augančių būsto paskolų palūkanų situacija NT pirkėjams nėra palanki.

„Dabar nuomotis gali būti pigiau nei mokėti paskolos įmoką. Žinoma, reikia turėti omenyje, kad ši situacija yra laikina. Todėl ilguoju laikotarpiu mokėti paskolos įmokas bus pigiau nuomotis.

Ekonomisto siūlymas: negalite įsigyti – nuomokitės

Neseniai NT konferencijoje „Core“ „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad kad šiuo metu Lietuvos NT rinka traukiasi.

Jis tikino, kad bankai šiuo metu nekeičia skolinimo politikos.

„Esminis klausimas, kokia bus paklausa ir ar palūkanų normos sumažins pirkėjų skaičių. Tikriausiai šiemet nepadaugės gyventojų, kurie perka antrą ar trečią būstą. Tačiau jeigu žmogui reikia gyventi, jis pirks. Beje, Vilnius nebėra pigus miestas.

Lietuviams svarbu įsigyti nuosavą būstą, bet jį galima ir nuomotis, kaip tai žmonės daro, pavyzdžiui, Šveicarijoje. Ten didelė dalis gyventojų gyvena nuomojamose būstuose“, – atkreipė dėmesį ekonomistas.

N. Mačiulio teigimu, šiuo metu būsto įperkamumas Vilniuje nukrito žemiausiai per 10 metų.

„Tam, kad jis pakiltų į rekordines aukštumas, užtektų, kad kainos nukristų 5 proc., o atlyginimai pakiltų 10 proc.

NT rinka į 2021 metus greitai negrįš. Labiausiai tikėtina, kad šių metų pabaigoje euribor palūkanų norma pakils iki 3 proc., o kitais metais sieks 2 proc. Tačiau šis scenarijus gali ir keistis, viskas priklausys ir nuo darbo rinkos“, – prognozavo ekonomistas.

Nuomos rinka normalizuojasi

NT brokeris I. Zabarauskas pastebėjo, kad Vilniuje nuomojamų butų pasiūla vėl normaliame lygyje, kainos irgi nukrito.

„Dabar Vilniuje butų pasiūla siekia 1,5 tūkst. būstų. Tuo metu kai butų nuomai ieškojo ukrainiečiai ir baltarusiai pasiūla buvo labai maža. Šiuo metu nuomininkai turi iš ko rinktis ir dažniausiai nuomojasi būstą ten, kur jis yra pigesnis.

Nuomininkai radę butą gali nusiderėti iki 50 eurų. Dažniausiai jeigu nuomininkas sutinka nuomotis, jam pasiūlyta kaina tinka. Todėl didelių derybų dažniausiai nebūna“, – sakė NT brokeris.

Anot jo, jeigu nuomotojas per daug už butą užsiprašo, jis tiesiog sulaukia mažiau skambučių.

„Tokiu atveju pats nuomotojas sumažina kainą skelbime.

O kaina dar priklauso nuo to, koks nuomininkas yra ieškomas. Jeigu nuomotojas yra pasiryžęs priimti žmogų su vaikais ar gyvūnais, jis nuomos kainą gali gauti ir didesnę“, – komentavo I. Zabarauskas.

Jo teigimu, jeigu nuomotojas nori žmogaus be vaikų, gyvūnų, jam bus sunkiau surasti nuomininką, nes visi tokių žmonių ieško.

„Tokiems nuomininkams lengviausia susirasti gyvenamąją vietą, jiems atitenka pigiausi pasiūlymai.

Dviejų kambarių butą, naujos statybos daugiabutyje, arčiau centro, Šnipiškėse ar Žirmūnuose dabar galima išsinuomoti 550–700 eurų. Tuo metu panašaus dydžio, tuose pačiuose mikrorajonuose senos statybos buto nuoma gali siekti 450–650 eurų“, – apie kainas kalbėjo NT brokeris.

Sandorių skaičius toliau mažėja

Registrų centro analitikai pastebi, kad šių metų pradžia NT sandorių rinkoje nebuvo derlinga – per mėnesį įregistruotų butų, gyvenamųjų namų, žemės sklypų ir kitų NT objektų skaičius buvo mažiausias per pastaruosius keletą metų.

„Pirmieji kiekvienų metų mėnesiai tradiciškai pasižymi mažesniu NT pirkėjų aktyvumu. Šiemet įprastą pirkėjų pasyvumą dar labiau sustiprina vyraujantys santūrūs lūkesčiai dėl ateities. Žvelgiant į atskirų NT objektų kategorijas galima matyti, kad šiųmetinio sausio rodikliai yra kukliausi per pastaruosius penkerius metus“, – kalba Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

Pirmąjį šių metų mėnesį Lietuvoje įregistruota beveik 7,5 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių. Tai yra 23 proc. mažiau nei 2022 metų sausį ir 30 proc. mažiau nei praėjusių metų gruodį.

Visoje šalyje įregistruota daugiau kaip 2 tūkst. butų pardavimų – 19 proc. mažiau nei prieš metus ir 25 proc. mažiau nei 2022 metų gruodį. Per pastaruosius keletą metų mažiau butų sandorių per mėnesį buvo registruota tik prasidėjus COVID-19 pandemijai 2020 metų balandžio ir gegužės mėnesiais.

Šiemet Lietuvoje taip pat įregistruoti 666 individualių gyvenamųjų namų pardavimai – 31 proc. mažiau nei 2022 metų sausį ir 35 proc. mažiau nei pernai gruodį. Individualių namų mėnesio pardavimai buvo mažiausi per pastaruosius keletą metų.

Per sausį visoje šalyje taip pat įregistruota beveik 3,7 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 24 proc. mažiau nei 2022 metų sausį ir 31 proc. mažiau nei pernai gruodį.