„Sukūrus sistemą, kurioje žmonės būtų ekonomiškai suinteresuoti nešti plastikinį butelį atgal į supirktuvę ar parduotuvę, pasiektume, kad tokios rūšies atliekos nebekeliautų į sąvartyną, o būtų perdirbamos. Išloštų visi: ir žmonės, ir gamta, ir verslas“, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo papildymo projektas išsiųstas oficialiam derinimui suinteresuotoms institucijoms, asmenims ir organizacijoms. Apie galutinai suderintą projektą bus notifikuojamos Europos Komisija ir Pasaulio prekybos organizacija, nes gamintojai ir importuotojai gaminių pakuotę privalės pažymėti specialiu ženklu, kuris nurodys, kad pakuotė dalyvauja užstato sistemoje.
Po notifikavimo procedūrų Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo papildymo projektas bus teikiamas Vyriausybei, o ši – Seimui. Tikimasi, kad Seimas numatomas pataisas priims kitų metų pradžioje, o užstato sistema vienkartinio naudojimo stiklinei, plastikinei ir metalinei tarai pradėtų veikti nuo 2015 m.
Lietuvoje nuo 2006 m. taikoma 25 centų užstato sistema pakartotinio naudojimo stiklinių alaus butelių. Sistema itin veiksminga, nes gamintojams pakartotiniam naudojimui grąžinama ir į sąvartynus nepatenka apie 85–90 proc. šios taros. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo papildyme numatoma, kad visi pakuočių pardavėjai, prekiaujantys parduotuvėse, kurių bendrasis plotas viršija 200 kv. m, privalės organizuoti vienkartinio naudojimo pakuočių atliekų priėmimą ir užstato grąžinimą prekybos vietoje. Pakuočių priėmimas ir užstato grąžinimas galės būti organizuojamas pačioje prekybos vietoje arba nedidesniu nei 150 m atstumu nuo jos, užtikrinant tokias pačias darbo valandas. Mažesnės nei 200 kv. m prekybos vietos (išskyrus kaimo parduotuvės), ir prekyvietės, kioskai, degalinės, viešojo maitinimo įstaigos užstato grąžinimo sistemos vykdyti neprivalės.