Pasak jo, turto areštas reiškia, kad įmonė gali toliau veikti, tačiau ji negalės išvalyti iš dumblo saugojimo aikštelių surenkamo lietaus vandens.
„Aš tik žinau, kad daliai turto yra (įregistruotas areštas – BNS)“, – BNS sakė T. Eikinas.
Daugiau detalių jis negalėjo pasakyti ir siūlė kreiptis į įmonės komunikacijos atstovus.
Vėliau išplatintame komentare T. Eikinas teigė, kad sprendimą areštuoti neįvardijamą dalį „Grigeo Klaipėdos“ turto priėmė prokurorai.
„Mūsų duomenimis, turto arešto aktą priėmė Klaipėdos apygardos prokuratūra. Arešto suma nenurodyta“, – komentavo T. Eikinas.
Anot jo, įmonė negali disponuoti 38 NT objektais Dumpių kaime, kur yra „Grigeo Klaipėdos“ valymo įrenginiai, ir įmonės teritorijoje Nemuno gatvėje.
„Nekilnojamojo turto areštas veiklos nestabdo, tačiau žiūrint formaliai, tai reiškia, kad negalime tęsti iš dumblo saugojimo aikštelių, esančių Dumpių kaime, surenkamo lietaus vandens valymo“, – teigė „Grigeo Klaipėdos“ vadovas.
T. Eikinas pabrėžė, kad jei šie darbai nebus atliekami, vandens perviršis pateks į aplinką. Anot jo, „Grigeo Klaipėda“ antradienį kreipėsi į prokuratūrą, kad ji sumažintų turto arešto mastą.
Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė BNS antradienį sakė nieko negalinti komentuoti. Daugiau informacijos prokuratūra žada pranešti penktadienį spaudos konferencijoje.
Pirmasis apie „Grigeo Klaipėdos“ turto areštą pranešė portalas vz.lt.
„Grigeo“ grupės vadovas ir didžiausias akcininkas Gintautas Pangonis portalui teigė negalįs pasakyti, kaip areštas paveiks įmonės veiklą.
„Grigeo“ prašoma laikinai nenaudoti ženklo „Ecolabel“
Aplinkos apsaugos agentūra higieninio popieriaus gamybos bendrovės „Grigeo“, kurios antrinė įmonė „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias leido nevalytas nuotekas, prašo laikinai nebeženklinti produkcijos Europos Sąjungos (ES) ekologiniu ženklu „EU Ecolabel“.
Tai pirmas toks kartas Lietuvoje, kai prašoma neženklinti šiuo ženklu produkcijos įmonės, tiesiogiai nepadariusios pažeidimų.
„Ekologinis ženklas suteikiamas produktui, o ne įmonei, o kitas dalykas, ekologinis ženklas suteiktas „Grigeo“ gaminamai produkcijai, o įtarimai dėl taršos yra kitai įmonei – „Grigeo Klaipėdai“, – BNS teigė agentūros atstovė spaudai Lina Gaidžiūnaitė.
Pasak jos, kol atliekama Grigiškių įmonės minkštojo popieriaus gamybos patikra, jo prašoma neženklinti geranoriškai, tačiau jei paaiškės, kad produkcija gaminama nesilaikant ekologinių reikalavimų, „Grigeo“ privalės nutraukti ženklinimą .
„Šiuo metu atliekama analizė ir tyrimas, bet kol nėra išvadų, griežtai prašyti negalime. Kol kas bandome apeliuoti labai geranoriškai, kad kol vyksta tyrimas, „Grigeo“ nenaudotų ES ekologinio ženklo“, – sakė L. Gaidžiūnaitė.
Su „Grigeo“ prezidentu ir didžiausiu savininku Gintautu Pangoniu BNS susisiekti kol kas nepavyko.
Aplinkosaugininkų teigimu, „Grigeo Klaipėda“ galimai sąmoningai teršė Kuršių marias.
„Kadangi ES ekologinio ženklo tikslas yra suteikti informaciją vartotojams apie aplinkai draugiškus produktus, labai svarbu nediskredituoti ES ekologinio ženklo ir nesumažinti pasitikėjimo juo“, – pranešė agentūra.
Agentūra tikrina, ar „Grigeo“ minkštasis popierius ir jo gaminiai atitinka ES ekologinio ženklo reglamento kriterijus. Ženklas 2013 metais suteiktas Grigiškėse veikiančios „Grigeo“ produkcijai – minkštojo popieriaus gaminiams.
Kiek truks patikrinimas, kol kas neaišku, BNS sakė L. Gaidžiūnaitė.
ES ekologinis ženklas suteikiamas prekėms ir paslaugoms, atsižvelgiant į jų gamybos poveikį klimato kaitai, gamtai ir biologinei įvairovei, energijos ir išteklių vartojimą, atliekų susidarymą, taršą bei galimybę pakeisti pavojingas medžiagas saugesnėmis.
Dėl „Grigeo“ savivaliavimo įspėta ne kartą: schema buvo visą laiką žinoma
Naujienų portalas jau rašė, kad ne vienerius metus į Kuršių marias tekėjusios nuotekos, kurios padarė žalos už milijonus eurų. Tai būtų buvę galima sustabdyti kur kas anksčiau, jei aplinkosaugininkai ir Aplinkos ministerija būtų tinkamai atlikę savo darbą, mano Klaipėdos politikai ir visuomenininkai. Įtarimų dėl nelegaliai atsikratomų įmonės „Grigeo Klaipėda“ nuotekų jiems kilo jau prieš kelerius metus, tačiau specialistai į signalus neįsiklausė.
Klaipėdos miesto tarybos narė Ligita Girskienė kartu su visuomenininke Raimonda Zabore dar 2018 m. rugsėjį kreipėsi į Vyriausybės vicekanclerį, atkreipdamos dėmesį, kad įmonė „Grigeo Klaipėda“ galimai teršia Kuršių marias.
Kilo įtarimų
„Rašėme, kad vamzdynas yra tragiškos būklės, niekada nerenovuotas. <...> Šuliniai nuorinami fiziniu būdu, kai į aplinką apie 40 minučių yra išleidžiama didelė srovė sieros vandenilio, galimai merkaptano, metano ir kitų dujų. Šuliniai niekada nebuvo inventorizuoti ir panašiai“, – žurnalistams antradienį pasakojo L. Girskienė.
Savo rašte Vyriausybei moterys taip pat kėlė klausimus dėl galimos Klaipėdos aplinkosaugininkų korupcijos, prašė nustatyti „Grigeo Klaipėda“ nuotekų valyklos įrenginių būklę, ar jie tinkamai prižiūrimi, kaip dažnai įmonė veža aktyvų dumblą į savo teritoriją, kaip tvarko lietaus nuotekas.
„Galiausiai prašėme išsiaiškinti, ar „Grigeo Klaipėda“ nuotekos nepatenka į Kuršių marias. Nes, pagal mūsų surinktas žinias, susidarė toks įspūdis, kad kažkur dingsta apie pusė įmonės nuotekų. Pasirodo, šitas dalykas pasiteisino“, – teigė L. Girskienė.
Atsimušė į sieną
Raimonda Zaborė pažymėjo, aplinkosaugininkai ir Aplinkos ministerija ilgai nepastebėjo, kaip Klaipėdos teritorijoje įmonė „Grigeo Klaipėda“ atsikrato nuotekų.
„Tai nebuvo joks nelegalus vamzdis, pajungtas į „Klaipėdos vandenų“ kolektorių. Ta schema yra visą laiką žinoma Aplinkos apsaugos agentūrai daugelį metų išduodant taršos leidimus. Tai buvo žinoma. Kas pačioje teritorijoje – niekas niekada nesigilino. Kas keisčiausia, dar būnant ministrui Kęstučiui Navickui, mes tikrai rodėme akivaizdžiai nueinančias nuotekas ne ta kryptimi, kuri buvo pateikta“, – žurnalistams sakė R. Zaborė.
Visuomenininkai prašė, kad Aplinkos apsaugos departamentas Klaipėdoje patikrintų visus tinklus, kur gali sueiti nuotekos.
„Mes atsimušėme visiškai į sieną. Tik atėjus naujam ministrui Kęstučiui Mažeikai pradėjome kartu dirbti ir žingsnis po žingsnio šitą įmonę tikrinti ir tvarkyti, kol neįsijungė prokuratūra“, – pridūrė R. Zaborė.
2016 metais Aplinkos apsaugos agentūra 35 kartus tikrino Kuršių marias. 8 kartus nustatyta, kad aplinkos būklė yra bloga, 10 kartų, kad labai bloga, o dukart, kad gera.
„Kažkodėl specialistai neatkreipė dėmesio į šito monitoringo duomenis. Ir jau buvo tada buvo tiriama ir žuvis sugauta, monitoringe parašyta, kad žuvies valgyti negalima, nes ji labai užteršta“, – sakė L. Girskienė.
Prokuratūra pradėjo tyrimą
Praėjusią savaitę „Grigeo“ prezidentas ir didžiausias savininkas Gintautas Pangonis pripažino, kad „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias leido nevalytas atliekas.
Klaipėdos prokurorai antradienį pradėjo tyrimą dėl įmonės veiklos – teigiama, kad ji nevalytas nuotekas į Kuršių marias galėjo leisti specialiai tam sumontuotu aplinkvamzdžiu. Taip galėjo būti daroma ne vienerius metus, tad žala aplinkai gali siekti „dešimtis milijonų“ eurų.
G. Pangonis sakė, kad netinkamai išvalytos nuotekos į Kuršių marias pateko per avarinį vamzdį. Jo teigimu, kai kurios nuotekos į marias Dumpiuose pateko po mechaninio valymo, bet neišvalytos biologiškai. Kiek nuotekų pateko į marias, G. Pangonis sakė nežinantis.
Įtarimus tyrime dėl „Grigeo Klaipėdos“ aplinkos taršos prokurorai žada pateikti šią savaitę, įtariamųjų bus „ne vienas ir ne du“. Prokurorė Gina Skersinskytė penktadienį sakė mananti, kad nevalytos nuotekos buvo leidžiamos su vadovybės žinia, tai buvo daroma kasnakt. Bendrovė pažadėjo atlyginti padarytą žalą.
