grigeo klaipėda

Bendrovė „Grigeo Klaipėda“ neturėjo įteisinto avarinio nuotekų išleistuvo, tvirtina Kuršių marių taršos byloje pirmadienį liudijęs aplinkosaugininkas. Anot Aplinkos apsaugos departamento atstovo Egidijaus Kvasausko, šalies nuotekų valyklos turi avarinius vandens išleidimo sprendinius, tačiau jie privalo būti įteisinti.

Šiaulių apygardos teismui nuotoliu trečiadienį liudijęs buvęs „Grigeo“ viceprezidentas ir „Grigeo Klaipėda“ valdybos narys Vytautas Juška teigia, kad iškilusi į viešumą nuotekų valymo problema įmonėje jam buvusi naujiena. „Jeigu kalbėti apie nuotekų valymą, tai man čia buvo naujiena, nes su tuo nebuvau susidūręs. Nežinojau, kad nuotekų valymas yra bendrovei problema, nes tas klausimas kai buvau valdyboje išvis nebuvo keliamas“, – ketvirtadienį teismui sakė V. Juška.

Šiaulių apygardos teisme nuotoliu pirmadienį liudijęs „Grigeo“ valdybos narys, įmonės viceprezidentas Vigmantas Kažukauskas teigė, kad jos nariams atrodė, jog nuotekos įmonėje buvo tvarkomos tinkamai,  valdybai didelių investicinių projektų nebuvo pristatyta.  „Turbūt nekilo, nes jei būtų kilę, būtų ieškoma sprendimų, kaip susitvarkyti.

Kartono gamybos bendrovės „Grigeo Klaipėda“ atsakingi darbuotojai ir vadovai galėjo slėpti dalį su nuotekų valymu susijusios informacijos, teigia Kuršių marių taršos byloje liudijęs buvęs bendrovės technikos vadovas Paulius Sereikis.

„Grigeo Klaipėda“ valdyba nebuvo sulaukusi buvusio gamybos vadovo Jono Garalio siūlymų, susijusių su investicijomis į nuotekų valymą, pirmadienį Šiaulių apygardos teismui tvirtino „Grigeo“ teisės skyriaus vadovė Jūratė Ramanauskaitė.  Pats J. Garalis ankstesniuose teismo posėdžiuose teigė kėlęs klausimą apie nuotekų valymą ir su juo susijusias investicijas, tačiau įmonė lėšų skirti esą nesutiko.  „Sunku pakomentuoti, apie ką jis kalba, kai dalyvavo keturiuose valdybos posėdžiuose.

Šių metų sausį skaičiuojame ketvirtus metus, kai prokuratūra pranešė apie didelio masto taršą Kuršių mariose ir vykdomus tyrimo veiksmus prieš Klaipėdoje įsikūrusią kartono gamintoją „Grigeo Klaipėda“. Dėl gamtai padarytos žalos bendrovė sulaukė rekordinio daugiau nei 48 milijonų eurų ieškinio. „Grigeo Klaipėda“ prisiėmė atsakomybę dėl iš dalies biologiškai apvalytų nuotekų išleidimo į Kuršių marias ir teisme davė pažadą visomis įmanomomis priemonėmis sumažinti jai inkriminuojamą taršą.

Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje „Grigeo Klaipėdos“ Kuršių marių taršos byloje penktadienį paprašyta nušalinti vieną advokatų Viktorą Kičiatovą. Šis gynėjas atstovauja trims kaltinamiesiems – įmonės operatoriams Vasilijui Jefimovui, Arūnui Skierui, taip pat šiuo metu pensininkei Rimai Ivaškevičienei.  Prašymą nušalinti advokatą prasidėjus teismo posėdžiui pateikė prokurorė Gina Skersinskytė.

Kuršių marias ilgus metus teršusios kartono gamybos bendrovės „Grigeo Klaipėda“ vadovybė ir pagrindinis akcininkas Gintautas Pangonis žinojo apie ribotus bendrovės nuotekų valymo pajėgumus ir neteisėtą jų išleidimą į marias, tačiau investuoti į papildomus valymo įrenginius nesutiko, teisme liudijo buvęs įmonės gamybos padalinio vadovas Jonas Garalis.

Bendrovės „Grigeo Klaipėda“ Kuršių marių taršos baudžiamąją bylą nagrinėjantis  Šiaulių apygardos teismeo teisėjas Boleslovas Kalainis ketvirtadienį nenusišalino nuo bylos. Teismas pranešė, kad bendrovės atstovų argumentai neįtikino, jog procesas gali būti šališkas.