Savaitės prekyba priminė blaškymąsi – į vienų bendrovių naujienas reaguojama audringai, į kitų bendrovių dar svarbesnius įvykius - abejingai. Greičiausiai toks elgesys būdingas smulkiesiems trumpalaikiams investuotojams. Trumpalaikis investuotojas, – tai tokia politiškai korektiška žodžio „spekuliantas“ forma. Ketvirtadienį nuobodžiai sinchroniškai reaguota į Šanchajaus indekso kritimą. Santykinai pigiomis akcijomis domėjosi bendrovių vadovai.
Pirmadienio apyvarta be tiesioginių sandorių – 5,6 mln. Lt. Brangusių ir pigusių akcijų santykis – 8/17. “Sanitas” pranešė apie patikslintą, trečdaliu mažesnį nuostolį. Didžiausia apyvarta pasižymėjo TEO (TEO1L) ir „Ūkio banko“ (UKB1L) akcijos.
Antradienis ne itin skyrėsi nuo pirmadienio - apyvarta be tiesioginių sandorių, – 5,2 mln.Lt. Brangusių ir pigusių akcijų santykis – 9/19.
„TEO“ kaip ir tikėtasi, siūlo išmokėti beveik 0,26 lito dividendų vienai akcijai. Apie mokėtinus dividendus paskelbė ir „Invalda“ (IVL1L) – 0,25 lito, „Apranga“ (APG1L) – 0,11 lito akcijai. Bendrovės „Invalda“ vadovų manymu, akcija yra nuvertinta ir turėtų kainuoti ne mažiau kaip 14 Lt. Jei iki birželio 30 dienos akcijos kursas nepasieks šios kainos, bendrovė sieks supirkti savas akcijas biržoje. „Invaldos“ pranešimas buvo palankiai sutiktas Vilniaus akcijų biržoje ir 14 litų kaina buvo čia pat pasiekta ir viršyta. IVL1L šoko 5,22 proc. iki 14,11 Lt , o prekybos akcijomis apyvarta - iki 1,9 mln. Lt.
„Alytaus tekstilės“ (ATK1L) akcija – priešingai, svirduliuodama artėja link nulio: antradienio uždarymo kaina - 0,10 Lt, kritimas - 9,09 proc.
Trečiadienio apyvarta be tiesioginių sandorių – 3,3 mln. Lt. Brangusių ir pigusių akcijų santykis – 10/14. Paaiškėjo, jog “Jelfą” skundė visai be reikalo - Lenkijos vyriausioji farmacijos inspekcija paskelbė, kad vaistas atitinka visus jam keliamus kokybės reikalavimus, o pirkėjai tikriausiai nemoka tinkamai paruošti „Corhydron“ vaisto vartojimui. Kaltų nebeliko, bet SAN1L net nevirptelėjo – išliko 16 Lt kaina. Dienos apyvartos lyderiu tapo UKB1L, prekybos apyvarta - 3,2 mln. Lt, krito 1,41 proc.
Atvėso dėmesys IVL1L akcijoms. Nepasikarščiavusieji galėjo įsigyti kiek pigiau nei antradienį arba palaukti, kol viskas nurims ir vėl įsivyraus abejinga nuotaika. TEO paskelbė gerus I ketvirčio rezultatus – pirmojo ketvirčio pelnas 19 proc. didesnis nei praėjusių metų pirmąjį ketvirtį.
Ketvirtadienio apyvarta be tiesioginių sandorių – 7,5 mln. Lt. Brangusių ir pigusių akcijų santykis – 6/23. Kinijos Šanchajaus biržos indeksas nukrito 4,5% - išgąstį sukėlė didelis Kinijos BVP augimas - 11,1 proc, ir paskui kylanti infliacija -3,3 proc. Daug raudonų laukelių VVPB.
Penktadienio apyvarta be tiesioginių sandorių – 7,3 mln. Lt. Brangusių ir pigusių akcijų santykis – 20/7. Itin didele apyvarta – 3,8 mln. Lt. pasižymėjo TEO1L, nors kaina ir nežymiai krito 0,74 proc.
Prieštaringos naujienos iš „Gubernijos“ (GUB1L) privertė investuotojus apsidrausti. Penktadienį akcijos kaina vėl kilo 15 proc. Tokie švytavimai beveik tiksliai atitinka skelbiamų prieštaringų naujienų nuotaiką.
OMXV pokytis neigiamas - 1,85 proc.
Lūkesčių kaina
Stebėjus nelogiškus kainos šoktelėjimus ir emocingą prekybą šią savaitę, galime perfrazuoti žinomą kūrinį - investuotojas irgi žmogus. Kalbant apie tobulą rinką ir beveik idealias prielaidas, kurios pasitelkiamos, formuojant teorinius rinkos modelius ir lyginant juos su realybe, tampa akivaizdu, kad modeliai neveikia kaip norėtume. Racionalus ateities konstravimas pilnas trūkumų, kurie kyla iš supaprastintų abstrakčių ir idealių prielaidų – dažniausiai iš „tobulos rinkos“ rinkinio. Dėl nenuspėjamo vaizdo kaltos ne tik emocijos – abstrakčiu modeliu nepavyksta „užgriebti“ visų rinkos veiksnių.
Klasikinis pavyzdys iliustruojant neracionalius lūkesčius - tulpių svogūnėlių bumas Olandijoje XVII a.
Tulpių svogūnėliai brango tiek, kad sveriami buvo netgi ne gramais, bet specialiais vienetais, taikomais tik tulpių prekyboje - aas, atitinkančiais aštuonioliktąją gramo dalį. Įkarščiui augant, buvo pereita prie ateities kontraktų - parduodami ką tik pasodinti svogūnėliai ar net tie, kuriuos tik ketinama pasodinti.
Spekuliacija vėliausiai įšokusiems baigėsi kaip visada – dideliais nuostoliais. Dėl staigaus kritimo priežasčių ginčijamasi, bet manoma, kad kritimą nulėmė įtakingos Olandų floristų gildijos sprendimas, kurį patvirtino parlamentas, ateities kontraktus pakeitęs opcionais. Tai reiškė, kad pirkėjas jau neprivalėjo pirkti svogūnėlio, kurį pasodino ar ateityje ketino pasodinti pardavėjas. O atsisakius pirkti, tereikėjo tik sumokėti nedidelį sandėrio sumos procentą. Negana to, padidėjo svogūnėlių pasiūla iš neramumų apimtos Vokietijos.
Kaina, kilusi kelis metus, nukrito vos per kelis mėnesius.
Tai nebuvo vienintelis burbulas - neracionalūs lūkesčiai paskatinto dar ne vieną spekuliacinį pakilimą ir nuopuolį.
Ilgai svarsčius, nuspręsta, kad viena svarbiausių tokių pakilimų ir nuosmukių priežasčių – neracionalūs lūkesčiai (nors, kažkur giliai vis tiek kirba abejonė – kodėl tie lūkesčiai vadinami neracionaliais, – juk pardavęs tulpės svogūnėlį, po mėnesio galėjai nusipirkti namą prie kanalo..). Susidurta su problema – o kaip ekonomikos priemonėmis veikti rinkos dalyvių nuomonę?
Monetaristams pagrindus lūkesčių svarbą ir įtaką infliacijai (tai per juos žlugo graži Phillipso kreivės teorija), centriniam bankui vartotojų ir verslo nuomonė tapo vienu iš rodiklių nustatant palūkanų normą. O įtaka lūkesčiams daroma nustatant palūkanų normą. Taip: palūkanomis per lūkesčius.
Lūkesčių prognozavimas – kiek beviltiškas dalykas, bet juos sužinoti paprasta – tereikia apklausti vartotojus ar rinkos dalyvius. JAV skaičiuojamas Vartotojų pasitikėjimo indeksas (Consumer Confidence Index - CCI), jį sudaro 2 kiti: Lūkesčių indeksas (The Expectations Index) ir Esamos padėties indeksas (The Present Situation Index). VPI (CCI) pokyčių skelbimas turi žymią įtaką rinkoms – ypač valiutų prekybos.
Lietuvoje analogiško Ekonominių vertinimų rodiklio skelbimas nėra didelis įvykis ir investuotojų pernelyg nejaudina. Gal iš dalies dėl to, kad nėra savarankiškos monetarinės politikos instrumentų, iš dalies dėl rinkos dydžio. BVP spartaus augimo ir dar neseniai pesimistinio Ekonominių vertinimų rodiklio skirtumai akivaizdžiausiai parodė, kaip gali skirtis „objektyviai“ apskaičiuojamas rodiklis ir ekonomikos dalyvių vertinimai.
Ekonominių vertinimų rodiklį sudaro pramonės, statybos, prekybos, paslaugų ir vartotojų pasitikėjimo rodikliai. Pastarasis rodo vis didėjantį optimizmą.
Ekonominių vertinimų rodiklis kovo mėnesį, palyginti su praėjusiu mėnesiu, išaugo 2 procentiniais punktais ir sudarė 19 procentų. Rodiklio augimą daugiausia lėmė net 11 punktų padidėjęs statybos pasitikėjimo rodiklis. Palyginti su 2006 m. kovo mėnesiu, ekonominių vertinimų rodiklis padidėjo 1 procentiniu punktu. Daugiausiai – 19 punktų didėjo prekybos, 10 – vartotojų pasitikėjimo rodikliai. Bet optimizmas aplankė tik miestiečius – itin didelis vartotojų pasitikėjimo rodiklio skirtumas mieste ir kaime: kovo mėnesį mieste jis buvo 12, kaime tik 2.
Iš pirmo žvilgsnio paradoksalu, kad besitikinčiųjų gerų namų ūkio finansinės padėties pokyčių per ateinančius 12 mėnesių rodiklis teigiamas: 13, o tikimybė nors kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėnesių vertinta daugiau neigiamai: -23. Rimtas pretekstas pamąstymams apie gyventojų įsiskolinimo mąstą ir vartojimo įpročius. Šie rodikliai tikrai nepaneigia ekonomistų perspėjimų apie didėjančio skolinimųsi pagrįsto vartojimo grėsmę Lietuvos ekonomikai.
Tik Vilniaus biržos prekeiviai tampa vis labiau priklausomi nuo DJIA, ar net SSE composite stebėjimo.
Šios savaitės portfelio akcijų pokyčiai visai neatitiko nei mūsų lūkesčių, nei bendrovių skelbtų gerų naujienų.
