Po įžūlaus kelių stambiųjų apsipirkimo rinką užplūdo įvairaus kalibro investuotojai ir tiesiog smalsuoliai su keliais tūkstančiais litų. Vieni sekė didelių tiesioginių sandorių kryptimi, kiti konkuravo mažai likvidžiose pozicijose. Nepasitvirtino vasariško pasyvumo schema, dėl to nuoširdžiai apgailestaujame. Šiaip ar taip - prekybos suvestines stebėti tapo įdomiau. Nebereikia stebeilyti povandeninių srovių ir mikroskopinių nuotaikų pokyčių, krustelėjimų: povandeninės srovės iškilo į paviršių, o kainų mikropokyčiai tapo makro.
Pirmadienis - tiesioginių sandorių ir išblėsusio dėmesio energetikos akcijoms diena. Apyvarta be tiesioginių sandorių - 7,7 mln. Lt, ją beveik dvigubai viršijo tiesioginių sandorių prekyba - 15 mln. Lt. Brangusių ir pigusių akcijų santykis buvo apylygis - 12/16.
Didžiausi dienos tiesioginiai sandoriai: UKB1L teko 5,3 mln. Lt, TEO1L - 2,7 mln. Lt, SAB1L - 3,3 mln. Lt, APG1L - 1,9 mln. Lt. Pirkta ir parduota per tą patį tarpininką - YHI, po kuriuo slėpėsi praėjusią savaitę skandalingai prekiavęs investuotojas.
Iki 16,1 Lt brango „City Services“ (CTS1L) - greičiausiai turėjo įtakos „Orion Securities“ CTS1L įvertinimas 21 litu. Įdomu, kad analitikų vertinimai dėl akcijos gana skirtingi. Dar prieš IPO „Parex“ paskelbė akcijos platinimo kainą pervertinta. Ryškiai skiriasi ir investuotojų nuomonės. Tokius skirtumus galima paaiškinti skirtingu verslo perspektyvos ir rizikos Rusijoje supratimu ir politine rizika Lietuvoje.
Po penktadieninio išpardavimo atsitiesė APG1L. 2007 m. I pusmetį „Aprangos“ grupės mažmeninio tinklo apyvarta siekė 183,1 mln. Lt - 52,6 proc. daugiau, nei 2006 m. I pusmetį. 2007 m. I pusmetį „Aprangos” grupė atidarė 18 naujų parduotuvių, 4 uždarė. Nors dar neskelbtas pelnas, naujiena gera - „Aprangai“ pavyksta išlaikyti plėtros tempą.
Brangsta „Šiaulių banko“ SAB1L (nors prieš emisijos platinimą neturėtų..) akcijos. Uždarymo kaina - 3,77 Lt.
Antradienį vėl prisimintos energetikos akcijos. Apyvarta be tiesioginių sandorių - 12,9 mln. Lt. Brangusių ir pigusių akcijų santykis - 17/11.
Didžiausia apyvartą - 2 mln. Lt pasiekė prekyba SAB1L akcijomis, kurios šoktelėjo 5,31 proc. iki 3,97 Lt. Kol kas sunku suprasti atgyjantį susidomėjimą SAB1L. Gali būti, kad jį paskatino didieji pirkimai penktadienį, sklandantys gandai apie galimus SAB1L kontrolinio paketo pirkėjus. Ilgu laikotarpiu SAB1L išlaikys nuolatinę intrigą - nėra dominuojančio akcijų paketo, strateginio investuotojo, be to bankas turi savo nišą - smulkaus verslo kreditavimą ir tvirtai joje jaučiasi. Net jei bankinio sektoriaus konsolidacija tęsis toliau, galima sulaukti visai patrauklaus pasiūlymo.
Beje, birželio 19 d. buvo pastebėti SAB1L pirkimai per „Danske bank“ (DDB) tarpininką. Vertina SAB1L ir vadovai - vien 2007 m. „Šiaulių banko“ vadovai pirko SAB1L akcijų už 2,69 mln. Lt, pardavė - už 597 tūkst. Lt (dovanojimai ir atpirkimo sandėriai neskaičiuoti)
Investuotojai pasirodė emociškai neatsparūs energetikos sektoriaus naujienoms - Vakarų skirstomųjų tinklų (VST1L) pozicijoje akcijų kursą pakėlė net 10,40 proc. iki 690 Lt. Kitos energetikos akcijos irgi brango apie 5 proc. Skubama užsiimti pozicijas gana nelikvidžiose ir spekuliatyviose pozicijose ir stebėti kas bus toliau.
Tuo tarpu įvykiai ATK1L pozicijoje primena tuščios skrynios dalybas piratų laive - akcijų paketėliai keliauja iš vieno pirkėjo pas kitą, kartais pranešant, kartais - ne. VPK netgi pati jau ėmėsi informuoti apie įsigijimus.
Trečiadienį vėl perkamos energetikos akcijos. Apyvarta be tiesioginių sandorių - 8,6 mln. Lt. Brangusių ir pigusių akcijų santykis - 16/8.
CTS1L maitina rinką naujienomis - šįkart „City Service“ klientu tapo „Čilijos“ viešo maitinimo tinklas.
„City Service“ antrinė įmonė UAB "Sinsta" rengiasi įsigyti 100 proc. UAB "Namų priežiūros centras" (NPC) akcijų, o NPC savo ruožtu valdo antrinę bendrovę UAB „Pašilaita“, kuri prižiūri Pašilaičių seniūnijos aplinką ir gyvenamuosius namus.
Neseniai atėję į biržą bendrovės paprastai daugiau dėmesio kreipia akcijos kainos valdymui. CTS1L akcija nuo kotiravimo biržoje pradžios jau pakilo 16,57 proc. Akcijos kainos auginimas, kaip ir IPO, yra savotiška meno rūšis - vienos bendrovės akciją prižiūri it japonišką sodą, o kitos spardo kaip skudurinį futbolo kamuolį. Jei tik nėra visai jo užmetę…
Po pagarsėjusio YHI (SEB Eesti Ühispank) priedanga veikę pirkėjai ir pardavėjai sudarė 1,09 mln. Lt vertės tiesioginį sandorį 2,34 Lt kaina už TEO1L akciją. UKB1L pozicijoje - 1,03 mln. Lt vertės tiesioginį sandorį 4,60 Lt kaina už akciją.
Ketvirtadienis tapo VST1L ir SAB1L diena. Prekyba biržoje buvo kiek nuosaikesnė: apyvarta be tiesioginių sandorių - 7,9 mln. Lt. Brangusių ir pigusių akcijų santykis - 14/12.
SAB1L galiausiai perlipo 4 Lt pakopą. Jau antrą kartą pasiekta didžiausia apyvarta per savaitę - šįkart net 2,7 mln. Lt, akcijos kaina rėmėsi į 4,04 Lt.
Pajudėjo net inertiškoji TEO1L. Akcijų prekyba siekė 1,6 mln Lt, o akcijų kursas - 2,41Lt. Šioje pozicijoje seniai beskelbtos naujienos. Turėtų būti stipri reakcija į pusmečio rezultatus.
Iš smukusios LEN1L perėmusi brangimo iniciatyvą, VST1L kilo net 12,39 proc. iki 798 Lt.
Savaitės didžiausias kilimas:
VST1L - 28,71 proc.
CTS1L - 8,9 proc.
SAB1L - 8,6 proc.
OMXV indeksas per savaitę palypėjo 1,39 proc.
Nepasitvirtino prognozės, kad vasara bus rami ir kad SAB1L akcijos nebrangs prieš emisijos platinimą. Finansinės traukos (drago) lenktynės įsibėgėja - naujienų pasirodymas vėl tampa reikšmingas.
„Invaldos“ žodinės intervencijos
„Invalda“ (IVL1L) jau įvykdė antrąją žodinę intervenciją šiemet - dabar atpigino SAN1L akcijas. „Invaldos“ atstovas tarsi Bernankė ar Triche praneša ką mano apie bendrovės vertinimą ir ką darysiąs su bendrovės akcijomis. Rinka gana klusniai seka paskui. Galima netgi tikėtis, kad ilgainiui „Invalda“ išvystys savų kodinių žodžių žodyną ir vartojimo būdus.
Šių metų balandį buvo paskelbta apie galimą IVL1L supirkimą už 14 Lt, jei tik iki birželio 30 d. akcijų kursas nepasieks šios kainos. Rinka greitai sureagavo ir netgi persvėrė supirkimo kainą. SAN1L - atvirkščiai, dėl liepos mėnesio pažadų parduoti 5 proc. paketą krito iki 28,4 Lt. „Invalda“ su susijusiais asmenimis valdo per 68 proc. akcijų. Šiuo metu laisvų akcijų skaičius nedidelis - apie 12,11 proc. Didesnis laisvų akcijų skaičius būtų tikrai sveikintinas.
Tokia nuosekli ketinimų viešinimo praktika yra gana nauja - nors pranešama tik apie ketinimus, kurių vykdymo sąlygos pernelyg abstrakčiai apibrėžtos, bet taip paskelbiama ir žinotina stambaus akcininko nuomonė (leidžiama suprasti).
Jean - Claude nedrįso
ECB nusprendė palikti 4 proc. palūkanų normą. Nemaža analitikų, pranašavusių didinimą, šįkart prašovė. Apžvalgą pradėjęs nuo dviejų ECB piliorių - ekonominės-statistinės (svarbiausias rodiklis - infliacija) ir monetarinės analizės (svarbiausias rodiklis - P3) pastebėjimų, Trichet nepranešė nieko ypatingai naujo. Eurozonos ekonomika išnaudoja savo augimo galimybes - mažėja nedarbas ir konkurencija darbo rinkoje, todėl atlyginimai gali didėti daugiau nei tikėtasi. Bet Trichet sakė nekreipsiąs dėmesio į trumpalaikius infliacijos svyravimus ir sieksiąs vidutinio laikotarpio tikslų.
Kiek sutrikęs (taip pasirodė), pakalbėjo apie spartų P3 (platųjį pinigų junginį, kuriam ECB skiria itin daug dėmesio) augimą. P3 augo daugiausia dėl spekuliatyvaus pinigų poreikio ir palankių kreditavimo galimybių. Skolinimąsi skatino eurozonos ekonomikos augimas ir optimistiniai lūkesčiai.
Kol kas birželį metinė infliacija siekė 1,9 proc. ir nežeidė ECB tikslo - palaikyti ją mažėliau nei 2 proc. Tokia jau oficialiai deklaruojama ECB kainų stabilumo politika: metinis Suderintų vartotojo kainų indeksas turi didėti ne daugiau ir ne daug mažiau nei 2 proc.
Tiesa, spaudos konferencijoje Jean - Claude Trichet prisėjo dažnai kovoti su žodžių interpetatoriais: „…because I will stick to what I have just said, which is crystal clear and reflects our current position!“. Teko nemažai aiškinti, kad kodiniai žodžiai jau nebūtinai reiškia tą patį ką ir anksčiau. Ko gero, ECB rimtai atsisako signalizavimo ypatingais žodžiais praktikos.
Kaip palūkanų normos veikia sudėtingą ekonomikos mašiną, pavaizduota ECB sukurtoje schemoje. Natūralu, kad kalbėdamas CB vadovas stengiasi pernelyg neaudrinti lūkesčių. Lūkesčiams, bankų ir rinkos palūkanoms centrinio banko nustatoma skolinimo norma turi tiesioginę įtaką.
Galutinį rezultatą - kainų formavimąsi trumpu laikotarpiu bankininkai tikrina stebėdami Suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI). Taigi, nustato palūkanų normą, ir stebėdami infliacijos pokytį mąsto ką padarę. Ilgojo ir vidutinio laikotarpio politiką pasitikrina pagal platųjį pinigų junginį P3.
Lietuvai visą šį sudėtingą mechanizmą tenka valdyti palūkanų normas gaunant iš išorės (deus ex machina) ir pasitikėti fiskalinės politikos instrumentu slidžiose politikų rankose. Jei jau valiutų kursai ir svetima palūkanų normų politika pradeda trukdyti, yra galima išeitis: persieti litą - t.y. palankesnę palūkanų normą ar jų sintezę gauti galima tik kartu su susieta valiuta ar valiutų krepšeliu. Bet tik kritiniu atveju, žinoma. Nebus tokio.
Beje - geras „Danske bank“ pastebėjimas komentuojant Lietuvos padėtį ir ekskomunistų vyriausybės (ne)veiksmus: „The government unfortunately seems overly complacent about the economic imbalances.“
Nerimą dėl makroekonominių problemų nugalėjo aistros, atsispindinčios ir portfelio pozicijose. Pajudėjo net TEO1L.
